Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose vadinamųjų juodųjų dėmių skaičius nuosekliai traukiasi. Naujausiais Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, 2026 metais šalyje užfiksuotos 27 tokios didelio avaringumo zonos – trimis mažiau nei praėjusiais metais.
Nors eismo saugos specialistai pastebi teigiamus infrastruktūros gerinimo rezultatus, statistika išlieka skaudi, o dalis pavojingiausių ruožų nesikeičia jau ne vienerius metus.
Šimtai sužeistųjų ir nesikeičianti geografija
TKA ekspertai šiemet detaliai ištyrė 27 juodąsias dėmes bei dar 31 padidinto avaringumo vietą. Juodąja dėme laikomas toks kelio ruožas arba sankryža, kur per ketverių metų laikotarpį įvyksta ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Vien per šiuos metus minėtose 27 vietose užfiksuoti 122 įskaitiniai eismo įvykiai, pareikalavę trijų žmonių gyvybių, o dar 162 eismo dalyviai patyrė įvairius sužalojimus.
Analizė rodo, kad daugiau nei pusė – net 15 – juodųjų dėmių išliko tose pačiose vietose kaip ir pernai, o 12 susiformavo naujai. Tai signalizuoja apie vis dar neišspręstas įsisenėjusias infrastruktūros problemas. Bendrai vertinant, keturiolika juodųjų dėmių fiksuojama magistraliniuose, devynios – krašto, o keturios – rajoniniuose keliuose. Daugiausia tokių pavojingų taškų, net trys, susitelkė magistraliniame kelyje A12, kertančiame Tauragės miestą.
„Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių po dienos darbų namo grįžta saugiai. Tačiau kiekvienas toks raudonas taškas žemėlapyje yra rimtas signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika. Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas – iš esmės sutvarkyti 500 nesaugių perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių visos šalies mastu“, – teigia susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Pavojingiausi manevrai – kairieji posūkiai ir plačios perėjos
Tiriant avaringumo priežastis paaiškėjo, kad dažniausi infrastruktūros trūkumai yra pavojingi kairieji posūkiai, aiškiai neapibrėžtas eismo dalyvių pirmumas ir nepakankamai saugios pėsčiųjų perėjos. Itin didelę grėsmę kelia perėjos, kertančios daugiau nei dvi eismo juostas, bei tos, kurioms trūksta kryptinio apšvietimo tamsiuoju paros metu. Šiems trūkumams šalinti inžinieriai siūlo modernizuoti sankryžas optimizuojant šviesoforų fazes arba rekonstruojant jas į žiedines sankryžas, taip pat įrengti saugos saleles bei diegti aiškų horizontalųjį ženklinimą.
TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Augustinas Gudelis atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: „Galime pasidžiaugti, kad juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės keliuose mažėja. Vis dėlto didžiausią riziką keliuose vis dar kelia nesaugūs kairieji posūkiai ir nepakankamai saugios pėsčiųjų perėjos. Būtent susidūrimai sukant į kairę ar apsisukant sudarė net 26 procentus visų nelaimių juodosiose dėmėse. Todėl kartu su investicijomis į infrastruktūrą yra gyvybiškai būtinas ir pačių eismo dalyvių sąmoningumas.“
Tragedijos, kurių asfalto lyginimu neišspręsi
Ekspertai akcentuoja ir dar vieną, itin skaudžią problemos pusę. Nors moderni kelių infrastruktūra yra kertinė eismo saugos priemonė, ne mažiau reikšmingas išlieka žmogiškasis faktorius. Tyrimo metu nustatyta, kad penkios iš dvidešimt septynių juodųjų dėmių susiformavo išimtinai dėl netinkamo, o kartais ir nusikalstamo eismo dalyvių elgesio.
Tai skaudžios nelaimės, kurias lėmė vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sėdimas prie vairo neturint tam teisės ar bailus pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Šie skaičiai dar kartą įrodo, kad siekiant ilgalaikių ir tvarių rezultatų, inžinerinius sprendimus privalu derinti su nuolatiniu vairuotojų švietimu bei griežtesne asmenine atsakomybe. Norintys pasitikrinti savo kasdienius maršrutus, visą interaktyvų nacionalinį juodųjų dėmių žemėlapį gali rasti oficialioje Transporto kompetencijų agentūros interneto svetainėje.