Prabangių rusiškų automobilių projektas „Aurus“ tapo dar viena tipine šios šalies istorija. Iš pradžių norėta nustebinti pasaulį, o galiausiai viskas virto visišku fiasko.
Užuot gaminę tūkstančius automobilių, rusai sugeba surinkti vos kelias dešimtis, o smarkiai įsiskolinusį projektą išgelbėti bandoma jau patikrintu būdu – perparduodant kinišką produkciją.
Valstybinė paslaptis ir gamyklos be darbo
Šiandien Rusijoje praktiškai neįmanoma sužinoti tikslių skaičių, kiek „Aurus“ automobilių iš tiesų pagaminama ir įregistruojama. Tai tapo kone valstybine paslaptimi, kuria atkakliai bandoma sukurti sėkmės iliuziją.
Nors Maskvoje atidaryta pompastiška atstovybė, kurioje automobilį galima užsisakyti, pirkėjai jo greičiausiai niekada negaus, nes gamyklos konvejeriai praktiškai stovi. Viena pagrindinių to priežasčių – Vakarų sankcijos, mat prabangieji rusiški automobiliai tiesiog prikimšti vakarietiškos elektronikos ir detalių.
Limuziną „Senat“ ir visureigį „Komendant“ iš esmės naudoja tik Vladimiras Putinas, slaptosios tarnybos ir saujelė išrinktųjų pareigūnų. Tiesa, dar vieną tokį automobilį Rusijos vadovas padovanojo savo sąjungininkui – Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong Unui.
Neoficialiais duomenimis, 2022 metais buvo parduotas vos 31 automobilis, po metų registruota 115 vienetų, o 2024 ir 2025 metams prognozuojama vos apie 120 pardavimų.
Akivaizdu, kad buvusioje „Sollers“ gamykloje Jelabugoje vystytas projektas, planavęs net 5 000 automobilių metines apimtis, skendi giliuose nuostoliuose. O juk šis projektas buvo dosniai finansuojamas iš valstybės biudžeto vien tam, kad V. Putinas nesivažinėtų „priešiškų valstybių“ technika – „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar „BMW“.
Išsigelbėjimas iš Kinijos – komunistų limuzino klonas
Visą šią apgailėtiną situaciją dabar bandoma gelbėti bendradarbiaujant su kinais. Pasirinktas modelis jau išbandytas atgaivinant „Moskvič“ (kuris dabar tiesiog gamina „JAC“ modelius su savo ženkliuku) ir „Volga“ (visiškai priklausomą nuo „Geely“ automobilių).
Planuojama, kad netrukus gamybą pasieks prabangus limuzinas „Senat 900“, kurio pagrindu taps kiniškas „Hongqi H9“ modelis. „Hongqi“ (liet. „Raudonoji vėliava“) yra seniausia Kinijos automobilių gamintoja, istoriškai kūrusi transportą aukščiausiems komunistinio režimo pareigūnams. Rusiškas variantas nuo originalo skirsis tik kitokiomis priekinėmis grotelėmis ir logotipu. Visa kita bus identiška, įskaitant ir po gaubtu slypintį 208 kW galios V6 variklį.
Naujas prekės ženklas buvusioje „Toyota“ gamykloje
Šių „rusiškų“ limuzinų surinkimas iš atvežtinių kiniškų detalių turėtų vykti buvusioje „Toyota“ gamykloje Sankt Peterburge. Kurioziška tai, kad nors už šios iniciatyvos stovi „Aurus“, ant naujojo „Senat 900“ šio prekės ženklo emblemos nerasite.
„Senat“ taps atskiru prekės ženklu – panašiai kaip kadaise „Freelander“, atsiradęs iš „Land Rover“ ir Kinijos „Chery“ bendradarbiavimo. Nors naujo prekės ženklo kūrimas remiantis žinomo modelio vardu nėra išskirtinis reiškinys automobilių pramonėje, šiuo atveju logika abejotina.
Originalusis „Aurus Senat“ tapo visišku rinkos nusivylimu, todėl vargu ar naujasis „Senat“ vardas atneš kokios nors rinkodarinės naudos. Akivaizdu, kad rusai tiesiog bando vieną nesėkmę užmaskuoti kita.
Sugriauta pramonė ir abejotinos perspektyvos
Kyla pagrįstas klausimas: ar iš tiesų ekonominio nuosmukio draskomoje Rusijoje reikia dar vieno kiniško limuzino, apsimetančio prabangiu vietiniu produktu? Juolab kad atgaivinti „Moskvič“ ir „Volga“ projektai taip pat nepateisino lūkesčių ir smarkiai atsilieka nuo net ir pačių pesimistiškiausių pardavimų planų.
Dėl karo Ukrainoje Rusija leido visiškai sunaikinti anksčiau puikiai funkcionavusią savo automobilių pramonę, kuri sėkmingai ir pelningai dirbo su tokiais Vakarų ir Azijos partneriais kaip „Renault“, „Volkswagen“, „Hyundai-Kia“ ar „Toyota“. Dabar „nacionalizuotose“ ir ištuštėjusiose gamyklose tuštumą bandoma užkaišyti beprasmiais klonavimo projektais su komunistine Kinija.