2024 metais Europos Sąjungai įvedus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, šios šalies automobilių gamintojai rado kitą būdą plėsti veiklą Europoje – pradėjo gerokai aktyviau eksportuoti hibridinius automobilius, kuriems naujieji muitai netaikomi. Ir ši strategija pasiteisino. Per pirmąjį šių metų pusmetį kiniškų hibridų eksporto į ES vertė pasiekė 7,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau dabar Briuselis nusprendė riboti ir šių automobilių importą.
Spalio 9 dieną ES ir Kinija pasiekė preliminarų susitarimą dėl hibridinių automobilių eksporto ribojimo. Po kelias dienas trukusių derybų Pekine sutarta sumažinti Kinijoje pagamintų hibridų, įskaitant iš elektros tinklo įkraunamus modelius, importą į Europos rinką.
Remiantis spalio 12 dieną Europos Komisijos atstovų pateikta informacija, numatyta nustatyti 350 tūkst. automobilių metinę importo kvotą. Ji turėtų pradėti galioti gruodį, o per ketverius metus būtų kasmet didinama po 6 proc.
Tikimasi, kad tokia priemonė padės gerokai sumažinti Kinijos automobilių importą. Skaičiuojama, kad šiemet į ES gali būti įvežta apie 800 tūkst. kiniškų hibridų, todėl naujoji kvota reikštų daugiau nei perpus mažesnį metinį importą, palyginti su šia prognoze.
Įvesti muitai davė netikėtą rezultatą
Kinijos automobilių gamintojų strategija pasikeitė 2024 metais, kai ES įvedė papildomus muitus šioje šalyje pagamintiems visiškai elektriniams automobiliams. Kadangi papildomi muitai netaikomi hibridinėms transporto priemonėms, Kinijos bendrovės gerokai išplėtė jų pasiūlą Europoje.
Tokį sprendimą skatino ir pirkėjų poreikiai. Kai kuriose Europos valstybėse elektromobilių įkrovimo infrastruktūra vis dar nėra pakankamai išplėtota, todėl iš elektros tinklo įkraunami hibridai tapo patrauklia alternatyva.
Kinijos muitinės duomenimis, per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius hibridinių automobilių eksporto į ES vertė pasiekė 7,5 mlrd. JAV dolerių. Prieš metus per tą patį laikotarpį ji siekė 2,5 mlrd. dolerių.
Dar ryškesnis skirtumas matomas lyginant su 2021 metais, kai per visus metus Kinija į ES eksportavo hibridų už 845 mln. dolerių.
Didžiausią naudą iš tokio augimo gavo kelios bendrovės. Investicinio banko „Jefferies“ duomenimis, daugiau kaip 90 proc. kiniškų hibridų pardavimo apimties ES teko trims gamintojams – BYD, SAIC ir „Chery“.
Kinijos gamintojai užima vis didesnę rinkos dalį
Spartus hibridinių automobilių pardavimo augimas padėjo Kinijos bendrovėms gerokai sustiprinti pozicijas Europos rinkoje.
Tyrimų bendrovės „Schmidt Automotive Research“ duomenimis, antrąjį 2026 metų ketvirtį Kinijos markėms teko rekordinė 15 proc. Europos elektromobilių rinkos dalis. Palyginimui, 2024 metų pradžioje ji siekė 9,5 proc.
Dar spartesnis augimas užfiksuotas iš elektros tinklo įkraunamų hibridų segmente. 2024 metų pradžioje Kinijos gamintojų dalis sudarė vos 1,7 proc., o šiemet ji jau viršijo ketvirtadalį rinkos.
Vienas sėkmingiausių šios kategorijos automobilių yra „BYD Seal U“. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius BYD Europoje pardavė daugiau įkraunamų hibridų nei visiškai elektrinių automobilių, o būtent „Seal U“ tapo perkamiausiu bendrovės modeliu.
Ilgą laiką įkraunamų hibridų segmente dominavęs „Volkswagen“ vis dar išlaiko lyderio poziciją, tačiau Kinijos konkurentai sparčiai mažina atotrūkį. Remiantis Kinijos automobilių prekybininkų asociacijos analitiko Li Yanwei surinktais duomenimis, „Volkswagen“ tenka 31,8 proc. ES įkraunamų hibridų rinkos.
Kinijos bendrovės jau ieško kitos išeities
Nors naujasis susitarimas turėtų apriboti Kinijoje pagamintų hibridų patekimą į Europą, automobilių pramonės specialistai abejoja, ar jis sugebės ilgam sustabdyti Kinijos gamintojų plėtrą. Viena svarbiausių priežasčių – galimybė perkelti gamybą į Europą.
Naujoji importo kvota būtų taikoma iš Kinijos įvežamiems automobiliams, tačiau neturėtų apimti Kinijos bendrovių transporto priemonių, pagamintų Europos Sąjungoje, todėl gamintojams atsiranda papildoma paskata investuoti į vietines gamyklas.
Paryžiaus automobilių parodoje „Changan“ prezidentas Zhao Fei teigė pernelyg nesijaudinantis dėl naujojo susitarimo. Jo vertinimu, importo apribojimai gali net paskatinti Kinijos bendroves aktyviau investuoti Europoje.
Panašiai situaciją vertina ir automobilių pramonės konsultacijų bendrovės „Automobility“ įkūrėjas Billas Russo. Jo teigimu, jeigu automobilių importas tampa sudėtingesnis, gamyba arčiau pirkėjų įgauna vis daugiau privalumų.
Vis dėlto gamyklų statybai reikalingos didelės investicijos. Todėl mažesnėms Kinijos bendrovėms gali tekti iš naujo įvertinti savo plėtros Europoje planus.
Ar Europos automobilių gamintojai gali lengviau atsikvėpti?
Europos Komisija tikisi, kad susitarimas padės sumažinti spaudimą vietos automobilių pramonei ir kartu leis išvengti naujo prekybos konflikto su Kinija.
„Renault“ vadovas François Provostas pripažino, kad toks spartus kiniškų hibridų importo augimas Europos gamintojams nėra tvarus, tačiau susitarimą vertino palankiau nei galimą prekybos karą.
Vis dėlto dar ne visi naujų apribojimų įgyvendinimo klausimai išspręsti. Nors metinė importo kvota jau įvardyta, dėl dalies techninių sąlygų ir išimčių dar vyksta diskusijos.
Investicinio banko „Jefferies“ analitikų vertinimu, naujasis susitarimas gali sumažinti papildomų muitų įvedimo grėsmę, tačiau kartu sukuria kitą riziką – ribotą importuojamų automobilių kiekį.
Tai gali paskatinti Kinijos bendroves daugiau dėmesio skirti brangesniems, pelningesniems modeliams. Tokiu atveju konkurencija galėtų dar labiau sustiprėti ne tik įprastų šeimyninių automobilių, bet ir prabangesnių modelių segmente.
Todėl naujasis ES ir Kinijos susitarimas nebūtinai sumažins konkurenciją Europos automobilių rinkoje. Jis gali pakeisti jos pobūdį. Užuot eksportavusios automobilius iš Kinijos, bendrovės vis daugiau jų gamintų pačioje Europoje.
