Statybinių prekių parduotuvėje nusipirkote kelias ilgas lentas, vamzdžių ar kitų remontui reikalingų medžiagų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos netelpa į bagažinę?
Tokiose situacijose vairuotojai dažnai renkasi paprasčiausią sprendimą – palieka pravertą bagažinės dangtį, pritvirtina krovinį diržais ir važiuoja namo. Kiti ilgus daiktus veža ant stogo, kartais nė neįvertinę, ar automobilis ir jo stogo bagažinė pritaikyti tokiam svoriui.
Vis dėlto Kelių eismo taisyklės numato ne tik reikalavimus, kaip krovinį pritvirtinti, bet ir sąlygas, kada iš automobilio išsikišusius daiktus būtina papildomai pažymėti.
Kiek krovinys gali išsikišti už automobilio?
KET nurodo, kad jeigu krovinys automobilio priekyje arba gale išsikiša daugiau kaip vieną metrą, jį būtina pažymėti specialiu skiriamuoju ženklu.
Pavyzdžiui, jeigu bagažinėje vežamos lentos išsikiša 80 centimetrų už automobilio galo, vien dėl jų išsikišimo specialaus ženklo nereikia. Tačiau jeigu lentos išsikiša 1,2 metro, toks ženklas jau privalomas.
Svarbu suprasti, kad vieno metro riba nėra maksimalus leidžiamas krovinio ilgis. Ji nurodo atstumą, nuo kurio atsiranda pareiga krovinį papildomai pažymėti.
Tai nereiškia, kad ilgesnį krovinį visada galima vežti be jokių kitų apribojimų. Automobilio ir krovinio bendri matmenys negali viršyti nustatytų leistinų dydžių, nebent turimas tam reikalingas leidimas.
Į šoną išsikišusiam kroviniui vieno metro išimties nėra
Jeigu krovinys išsikiša už automobilio šonų, reikalavimai griežtesni. KET nurodo, kad net ir nedaug už automobilio šoninio gabarito išsikišęs krovinys turi būti pažymėtas specialiu ženklu.
Tai aktualu vežant plačias plokštes, statybines medžiagas ar kitus daiktus, kurie ant automobilio stogo tvirtinami skersai. Pavyzdžiui, jei prie stogo bagažinės pritvirtinta plokštė išsikiša po kelis centimetrus į abi puses, jos kraštus jau reikia pažymėti.
Tiesa, net ir tinkamas žymėjimas nereiškia, kad galima vežti bet kokio pločio krovinį. Jeigu bendras automobilio ir krovinio plotis viršija leidžiamus matmenis, gali reikėti specialaus leidimo arba kitokio transportavimo būdo.
| Krovinio padėtis | Kada būtinas specialus ženklas? |
|---|---|
| Išsikiša automobilio priekyje | Daugiau kaip 1 m |
| Išsikiša automobilio gale | Daugiau kaip 1 m |
| Išsikiša už automobilio šonų | Vos tik peržengia automobilio šoninį gabaritą |
Ryškiaspalvė vėliavėlė specialaus ženklo nepakeičia
Kartais keliuose galima pamatyti automobilių, kurių gale išsikišusios lentos ar vamzdžiai pažymėti raudonu skuduru, ryškiaspalve juostele arba plastikiniu maišeliu. Nors toks žymėjimas gali padėti pastebėti krovinį, jis neatitinka KET nustatytų reikalavimų.
Privalomas skiriamasis ženklas yra 40 × 40 cm dydžio kvadratas su įstrižomis raudonomis ir baltomis šviesą atspindinčiomis juostomis. Juostų plotis turi būti 5 cm.
Ženklai turi būti pritvirtinti taip, kad aiškiai žymėtų tolimiausius krovinio kraštus. KET taip pat nustato jų tvirtinimo aukštį – ne žemiau kaip 40 cm ir ne aukščiau kaip 1,6 metro nuo žemės.
Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui taikomi papildomi reikalavimai. Išsikišęs krovinys turi būti pažymėtas ir atitinkamais žibintais: priekyje – baltais, šonuose – oranžiniais, gale – raudonais.
Todėl prieš vežant ilgus daiktus vakare verta įsitikinti, kad turite ne tik tinkamus tvirtinimo diržus, bet ir reikalaujamą krovinio žymėjimo įrangą.
Ar galima važiuoti neuždarius bagažinės dangčio?
KET nenumato bendro draudimo vežti iš bagažinės išsikišusį krovinį vien dėl to, kad dangčio nepavyksta visiškai uždaryti. Tačiau toks sprendimas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti, kad transporto priemonė ir jos krovinys būtų saugūs.
Pirmiausia būtina tinkamai pritvirtinti patį krovinį. Jis negali slankioti, iškristi ar trukdyti vairuoti automobilį. Taip pat reikia pasirūpinti bagažinės dangčiu, kad šis važiuojant nekilnotųsi ir nebūtų pažeistas.
Ypač svarbu, kad krovinys arba pravertas dangtis neuždengtų galinių žibintų, posūkių signalų ar valstybinio numerio.
Vežant daiktus ant stogo svarbu ne tik jų ilgis
Stogo bagažinė dažnai atrodo patogiausias būdas vežti ilgesnius daiktus. Tačiau čia reikia įvertinti ir krovinio svorį.
Kiekvienas automobilio gamintojas nustato didžiausią leidžiamą stogo apkrovą. Savo svorio ribą gali turėti ir patys stogo skersiniai arba ant jų tvirtinama bagažinė.
Svarbu, kad stogo apkrovą sudaro ne tik vežamas krovinys, bet ir jo laikikliai, skersiniai bei kita papildoma įranga. Pavyzdžiui, jeigu automobilio gamintojas leidžia ant stogo vežti iki 75 kg, tai nereiškia, kad galima užkelti 75 kg sveriantį krovinį ir tik tada pridėti dar keliolika kilogramų sveriančią bagažinę.
Be to, net ir neviršijus leistino svorio, krovinys gali būti netinkamai pritvirtintas. Ilgos lentos ar plokštės važiuojant patiria stiprų oro pasipriešinimą. Kylant greičiui apkrova tvirtinimo vietoms didėja, todėl net ir iš pirmo žvilgsnio tvirtai laikantis krovinys gali pradėti judėti.
Krovinys negali uždengti numerio ar žibintų
KET tiesiogiai draudžia vežti krovinį taip, kad jis uždengtų automobilio išorinius žibintus, šviesos atšvaitus, valstybinius numerius, skiriamuosius ženklus ar vairuotojo rodomus signalus.
Šis reikalavimas galioja nepriklausomai nuo to, ar krovinys išsikiša už automobilio ribų. Pavyzdžiui, net jei bagažinėje vežamas baldas išsikiša mažiau kaip metrą, tačiau uždengia galinius žibintus, taip važiuoti negalima.
Tas pats pasakytina apie automobilio gale tvirtinamus dviračių laikiklius. Jeigu dviračiai uždengia valstybinį numerį, jį reikia tinkamai parodyti už transporto priemonės pritvirtintų dviračių. Tam „Regitra“ išduoda specialias numerio lenteles.
Jeigu laikiklis ar dviračiai užstoja automobilio žibintus, reikia naudoti tam pritaikytą laikiklį su atitinkamais žibintais.
Svarbu nepamiršti ir laikiklio bei dviračių matmenų. Jei krovinys išsikiša už automobilio šonų, būtina įvertinti, ar jam netaikomi papildomi žymėjimo reikalavimai.
Netinkamai pritvirtintas krovinys gali tapti pavojingu sviediniu
Nors daugiausia dėmesio paprastai skiriama už automobilio išsikišusiems daiktams, KET nustato reikalavimus ir salone ar bagažinėje vežamam kroviniui.
Daiktai negali bloginti vairuotojo matomumo, trukdyti valdyti automobilį, pažeisti jo stabilumo ar kelti pavojaus keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.
Sunkus lagaminas, įrankių dėžė ar kitas nepritvirtintas daiktas staigiai stabdant gali nuslysti į priekį ir sužaloti keleivius. Todėl sunkesnius daiktus geriausia vežti kuo žemiau, arčiau bagažinės priekinės sienelės ir, jei reikia, pritvirtintus tam skirtuose tvirtinimo taškuose.
Ypač atsargiai reikėtų vežti ilgus ir kietus daiktus, kurie iš bagažinės tęsiasi tarp priekinių sėdynių. Staiga stabdant toks krovinys gali pajudėti į priekį, todėl vien to, kad jis fiziškai telpa salone, nepakanka.
Be to, jei važiuojant pastebite, kad krovinys pasislinko, atsipalaidavo diržai arba daiktai pradėjo judėti, KET įpareigoja nedelsiant pašalinti trūkumus. Jei to padaryti neįmanoma, toliau važiuoti draudžiama.
Kokios baudos gresia už netinkamai vežamą krovinį?
Jeigu lengvojo automobilio vairuotojas nesilaiko bendrųjų KET reikalavimų dėl krovinio išdėstymo ar žymėjimo ir pažeidimui netaikoma kita speciali sankcija, atsakomybė gali būti taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 7 dalį.
Joje už kitus KET pažeidimus numatyta 10–12 eurų bauda, tačiau konkrečios aplinkybės gali lemti daug griežtesnę atsakomybę.
Pavyzdžiui, ANK 415 straipsnio 5 dalis už transporto priemonės su uždengtais arba kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais vairavimą numato 240–340 eurų baudą.
Atskira atsakomybė numatyta ir už važiavimą be leidimo transporto priemone, kurios matmenys arba masė viršija teisės aktuose nustatytas ribas. Tokiais atvejais sankcijos priklauso nuo viršijimo dydžio.
Jeigu netinkamai pritvirtintas krovinys nukrenta ant kelio, apgadina kitą automobilį arba sužaloja žmogų, gali kilti papildoma atsakomybė, priklausanti nuo įvykio aplinkybių ir padarytos žalos.
