Miesto gatvėse vis dažniau galima pamatyti dviračių takus, kurie ties sankryžomis, įvažiavimais į kiemus ar stovėjimo aikšteles susikerta su automobilių eismu. Kai kuriose vietose dviračių takas tęsiasi per važiuojamąją dalį, kitur dviratininkai turi sustoti ir palaukti, kol pravažiuos automobiliai.
Tokia eismo organizavimo įvairovė neretai sukelia nesusipratimų. Vieni vairuotojai įsitikinę, kad dviratininką būtina praleisti visada, kai šis važiuoja pažymėta dviračių pervaža. Kiti mano priešingai – esą dviratininkas visais atvejais privalo sustoti prieš kirsdamas gatvę.
Sukate į dešinę? Pirmiausia pasižiūrėkite, ar neatvažiuoja dviratininkas
Viena dažniausių situacijų pasitaiko sankryžose, kuriose dviračių takas eina lygiagrečiai gatvei. Įsivaizduokime, kad automobiliu važiuojate miesto gatve ir ruošiatės sukti į dešinę. Greta gatvės įrengtu dviračių taku ta pačia kryptimi važiuoja dviratininkas, kuris ties sankryža ketina kirsti kelią, į kurį sukate. Tokiu atveju privalote praleisti dviratininką.
KET nustato, kad sankryžoje į kairę arba dešinę sukantis vairuotojas turi duoti kelią eismo dalyviams, kurie kerta važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.
Tai reiškia, kad sukdamas vairuotojas negali tiesiog užkirsti kelio dviračių taku važiuojančiam žmogui. Net jeigu automobiliui dega žalias šviesoforo signalas, prieš posūkį reikia įsitikinti, ar tuo metu dviračių pervaža nevažiuoja dviratininkas, turintis pirmumo teisę.
Ypač svarbu patikrinti dešinįjį veidrodėlį ir šoninę automobilio zoną. Dviratininkas gali artėti iš už nugaros, todėl vien žvilgsnio į priekį nepakanka.
Kada kelią turi duoti pats dviratininkas?
Visai kitokia situacija susidaro tuomet, kai dviračių takas kerta kelią ne sankryžoje, o eismas toje vietoje nereguliuojamas. Pavyzdžiui, dviratininkas važiuoja dviračių taku, kuris staiga priartėja prie užmiesčio kelio. Kitoje kelio pusėje takas tęsiasi, tačiau sankirtos nereguliuoja šviesoforas ir nėra pirmumą nustatančių kelio ženklų. Tokioje vietoje dviratininkas privalo praleisti keliu važiuojančias transporto priemones.
KET numato, kad prieš kirsdamas nereguliuojamą važiuojamąją dalį dviratininkas turi duoti kelią ja važiuojantiems automobiliams, išskyrus taisyklėse nustatytus atvejus.
Svarbu ir tai, kad artėdamas prie kelio dviratininkas visada privalo sumažinti greitį ir įsitikinti, kad važiuoti saugu. Šis reikalavimas galioja net ir tada, kai pagal pirmumo taisykles automobilio vairuotojas privalo jį praleisti.
Tačiau būtent čia atsiranda dar vienas niuansas: vien tai, kad dviračių takas kerta gatvę, nereiškia, kad visur galioja tokia pati važiavimo tvarka.
Dviračių pervaža ir pėsčiųjų perėja – ne tas pats
Dviračių pervažas galima atpažinti iš ant važiuojamosios dalies pažymėtų dviejų lygiagrečių linijų, sudarytų iš baltų kvadratų. Jos žymi vietą, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, tačiau pats toks ženklinimas automatiškai nesuteikia dviratininkui pirmumo.
Jeigu pervaža yra nereguliuojamoje vietoje, kurioje nėra pirmumą nustatančių ženklų, reikia vadovautis bendrosiomis KET taisyklėmis. Jeigu pervaža įrengta sankryžoje ir automobilis suka per dviratininko trajektoriją, galioja jau aptarta pareiga jį praleisti.
Todėl dviejose iš pažiūros panašiose vietose važiavimo tvarka gali skirtis.
| Situacija | Kas turi duoti kelią? |
|---|---|
| Automobilis sankryžoje suka į kelią, kurį kerta dviratininkas | Automobilio vairuotojas |
| Dviratininkas kerta nereguliuojamą kelią ne sankryžoje, pirmumo ženklų nėra | Dviratininkas |
| Automobilis išvažiuoja iš kiemo ir kerta dviračių taką | Automobilio vairuotojas |
| Automobilis suka iš gatvės į stovėjimo aikštelę ir kerta dviračių taką | Automobilio vairuotojas |
| Eismas reguliuojamas šviesoforais | Vadovaujamasi šviesoforų signalais ir taikomomis pirmumo taisyklėmis |
| Dviratininkas nori važiuoti per įprastą pėsčiųjų perėją, kurioje nėra dviračių pervažos | Važiuoti draudžiama – dviratį reikia vestis |
Išvažiuojant iš kiemo dviratininką praleisti būtina
Dar viena kasdienė situacija – išvažiavimas iš daugiabučio kiemo, degalinės ar prekybos centro stovėjimo aikštelės. Tokiose vietose dviračių takas neretai eina palei pagrindinę gatvę ir kerta automobiliams skirtą įvažiavimą.
Jeigu automobiliu išvažiuojate iš kiemo ir ketinate įsilieti į gatvės eismą, privalote duoti kelią gatve važiuojančioms transporto priemonėms, įskaitant dviračius. Tas pats principas galioja ir išvažiuojant iš gatvės į šalia jos esančią teritoriją.
Pavyzdžiui, sukate į prekybos centro aikštelę, tačiau prieš įvažiavimą įrengtas dviračių takas. Jeigu juo važiuoja dviratininkas, negalite sukti taip, kad užkirstumėte jam kelią.
Šiose vietose ypač pavojinga orientuotis vien į automobilių srautą. Laukdamas tarpo tarp transporto priemonių vairuotojas gali nepastebėti dviračių taku artėjančio žmogaus ir pradėti sukti būtent tada, kai šis jau yra prie pat įvažiavimo.
Ar dviratininkas gali važiuoti per pėsčiųjų perėją?
Tai viena iš taisyklių, dėl kurių iki šiol pasitaiko daug ginčų. KET draudžia dviračių vairuotojams kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Todėl, jeigu dviratininkas nori pasinaudoti įprasta pėsčiųjų perėja, jis turi nulipti nuo dviračio ir jį persivesti. Tačiau ši taisyklė nereiškia, kad prieš kiekvieną važiuojamosios dalies kirtimo vietą dviratininkui būtina nulipti.
Jeigu greta pėsčiųjų perėjos įrengta atskira dviračių pervaža, ja galima važiuoti nenulipus nuo dviračio. Žinoma, reikia laikytis toje vietoje galiojančių pirmumo taisyklių.
Būtent todėl verta atkreipti dėmesį į horizontalųjį ženklinimą. Pėsčiųjų perėja paprastai žymima plačiomis baltomis juostomis, o dviračių pervaža – iš kvadratų sudarytomis lygiagrečiomis linijomis.
Jeigu perėja ir pervaža įrengtos greta, kiekviena jų skirta atitinkamiems eismo dalyviams.
Šviesoforas ne visada leidžia automobiliui sukti pirmam
Reguliuojamose sankryžose vairuotojai ir dviratininkai privalo vadovautis jiems skirtais šviesoforų signalais. Dviračių vairuotojai turi paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o jeigu tokių nėra – transporto šviesoforų signalų.
Tačiau net ir užsidegęs žalias signalas automobiliui savaime nesuteikia pirmumo prieš visus kitus eismo dalyvius.
Pavyzdžiui, automobilis suka į dešinę, o dviratininkui, kuris ketina kirsti tą gatvę, taip pat leidžiama važiuoti. Tokiu atveju automobilio vairuotojas turi jį praleisti.
Vis dėlto, jeigu dviratininkui skirtas šviesoforas rodo draudžiamąjį signalą, dviratininkas neturi teisės važiuoti į pervažą. Todėl tokiose sankryžose būtina stebėti ne vien savo šviesoforą, bet ir šalia esančią dviračių infrastruktūrą bei kitų eismo dalyvių judėjimą.
Dviratininko neatidumas nepanaikina vairuotojo pareigos
Kokios svarbios šios taisyklės, rodo ir 2026 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nagrinėta byla. Eismo įvykis įvyko 2024 m. spalio 2 d. Automobilį „Audi A3“ vairavusi moteris sankryžoje suko į dešinę ir susidūrė su dviračių pervaža važiavusiu dviratininku. Per susidūrimą šis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Bylą nagrinėjant buvo vertinami abiejų eismo dalyvių veiksmai. Automobilio vairuotoja teigė, kad dviratininkas į pervažą įvažiavo neįsitikinęs, jog tai saugu, todėl ji neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.
Teismas pripažino, kad dviratininkas taip pat elgėsi nepakankamai atsargiai. Vis dėlto nustatyta, jog automobilio vairuotoja galėjo laiku pastebėti dviratininką ir sustoti prieš pervažą.
Svarbiausia teismo išvada buvo ta, kad dviratininko neatidumas nepanaikino sankryžoje į dešinę sukančios vairuotojos pareigos jį praleisti. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Automobilio vairuotojai už KET pažeidimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininko sveikata, skirta 2000 eurų bauda.
Šis atvejis parodo svarbų dalyką: eismo įvykio aplinkybės vertinamos ne vien pagal tai, kuris eismo dalyvis galėjo elgtis atsargiau. Svarbu nustatyti, kokias pareigas turėjo abu vairuotojai ir kieno veiksmai lėmė susidūrimą.
Kokia bauda gresia nepraleidus dviratininko?
Administracinių nusižengimų kodekse nėra vienos universalios baudos už kiekvieną atvejį, kai vairuotojas nepraleidžia dviratininko. Jeigu automobilio vairuotojas, sukdamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, nevykdo pareigos duoti kelią, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį jam gali būti skirta 60–90 eurų bauda.
Už šioje dalyje numatytus pažeidimus taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Jeigu pažeidimu sukeliama pavojinga situacija ir kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai keisti greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, atsakomybė gali būti griežtesnė. ANK 420 straipsnyje už tokį pažeidimą numatyta 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.
Tačiau KET privalo laikytis ir patys dviratininkai. Pavyzdžiui, už šviesoforo, kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nepaisymą dviračio vairuotojui gali būti skirta 20–40 eurų bauda. Už kitus KET pažeidimus, kuriems nenustatyta atskira sankcija, numatyta 10–12 eurų bauda.
Jeigu dviratininko pažeidimas sukelia pavojingą situaciją, jam gali būti skirta 30–50 eurų bauda.
Įvykus susidūrimui ir nukentėjus žmonėms, atsakomybė gali būti gerokai rimtesnė. Ji priklauso nuo padarytos žalos, sveikatos sutrikdymo sunkumo ir kitų aplinkybių.
