Kinija leidžia suprasti, kad Europos Sąjungos spaudimo prekybos derybose nebelaiko vien politiniu triukšmu. Su Kinijos valstybine televizija CCTV siejama paskyra „Yuyuantantian“ perspėjo, jog Pekinas galėtų atlaikyti ir dar didesnį ekonominių ryšių su ES atšalimą, jeigu derybos Briuselyje būtų tik formalumas.
Toks signalas pasirodė tuo metu, kai ES ir Kinija bando suvaldyti vis aštresnį prekybos ginčą. Birželio 29 d. Briuselyje Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius susitiko su Kinijos prekybos ministru Wangu Wentao. Po susitikimo abi pusės sutarė tęsti konsultacijas, tačiau Briuselis nori konkrečių rezultatų iki spalio.
Ginčo centre – rekordinis disbalansas
Pagrindinė ES problema – sparčiai augantis prekybos deficitas su Kinija. 2025 m. Kinijos prekių prekybos perteklius ES atžvilgiu pasiekė 360,6 mlrd. eurų ir buvo 15 proc. didesnis nei metais anksčiau. Per pirmus keturis šių metų mėnesius jis dar padidėjo 10 proc.
M. Šefčovičius po derybų sakė, kad padėtis nebegali likti tokia pati, nes Kinijos eksportas į Europą toliau auga, o ES bendrovių dalis Kinijos rinkoje traukiasi.
Šis disbalansas Briuselyje siejamas ne tik su kainomis. ES vis dažniau kalba apie Kinijos subsidijuojamą pramonę, perteklinę gamybą, priklausomybę nuo kiniškų tiekimo grandinių ir sunkesnį Europos įmonių patekimą į Kinijos rinką.
Pekinas kaltina Briuselį spaudimu
Kinijos tonas taip pat griežtėja. „Yuyuantantian“ teigė, kad po ES tyrimo dėl Kinijoje gaminamų elektromobilių subsidijų Briuselis pakeitė derybų taktiką – esą taisyklės vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė.
„Yuyuantantian“ taip pat tvirtino, kad Europa praranda dalį savo įtakos, nes Kinijos įmonės vis mažiau priklauso nuo ES rinkos. Kaip alternatyvos minimos Pietryčių Azija ir Artimieji Rytai.
Pekinas kartu kartoja, kad yra pasirengęs didinti importą iš Europos, tačiau mainais nori, kad ES švelnintų aukštųjų technologijų eksporto ribojimus ir neperkeltų geopolitinių ginčų į prekybą. AP taip pat nurodo, kad Kinijos pusė ragina Briuselį nepolitizuoti ekonominių klausimų.
Automobiliai tapo vienu jautriausių klausimų
Įtampa ypač matoma automobilių sektoriuje. ES jau anksčiau pradėjo tyrimą dėl Kinijoje gaminamų elektromobilių subsidijų, o Kinijos gamintojų automobiliai ir baterijos tapo vienu iš sparčiai augančio eksporto į Europą simbolių.
Kita vertus, visiško ryšių nutraukimo nesiekia nė viena pusė. Kinijos bendrovės toliau investuoja Europoje, ypač elektromobilių, baterijų ir automobilių gamybos srityse. Kai kurioms ES šalims šios investicijos svarbios, nes jos reiškia naujas gamyklas, darbo vietas ir technologijų perkėlimą į vietos rinką.
Todėl Briuselis atsidūrė sudėtingoje padėtyje. ES nori apsaugoti savo pramonę, bet kartu nenori visiškai uždaryti durų Kinijos investicijoms.
Iki spalio – naujas bandymas susitarti
Po Briuselio susitikimo ES ir Kinija sutarė dirbti keturiomis kryptimis: prekybos ir investicijų balanso, eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir Pasaulio prekybos organizacijos reformos klausimais.
M. Šefčovičius planuoja vykti į Pekiną rudenį. Iki spalio ES tikisi pamatyti ne vien diplomatinį dialogą, bet ir realius pokyčius.
Kol kas abi pusės renkasi derybas, o ne atvirą prekybos karą. Tačiau Kinijos valstybinei žiniasklaidai artimų kanalų tonas rodo, kad Pekinas yra pasiruošęs imtis atsakomųjų priemonių.
