Beveik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų negalėtų automobilio remontui skirti daugiau nei 1 000 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų. Dar daugiau – beveik keturiems iš dešimties riba siektų vos 500 eurų, rodo „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei 1 000 eurų automobilio remontui be didesnių finansinių pasekmių negalėtų skirti 59,6 proc. respondentų. 37,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų galimybės apsiribotų 500 eurų.
Finansinės galimybės turėtų įtakos ir sprendimams po eismo įvykio. 11,4 proc. respondentų teigė automobilį remontuosiantys tik tiek, kiek tuo metu galėtų sau leisti, o 3,2 proc. jo apskritai neremontuotų.
Paklausti, iš kokių lėšų pirmiausia dengtų po avarijos atsiradusias remonto išlaidas, 40,2 proc. apklaustųjų nurodė asmenines santaupas, 32,4 proc. – KASKO draudimą.
Didesnės pajamos finansinio rezervo negarantuoja
Apklausos rezultatai rodo, kad pasirengimas netikėtoms automobilio išlaidoms priklauso ne vien nuo pajamų dydžio. Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui tenkančios mėnesio pajamos viršija 1 500 eurų, KASKO draudimu naudojasi pusė respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorės Jelenos Stankevičienės teigimu, didesnės pajamos savaime dar nereiškia, kad namų ūkis yra sukaupęs pakankamą rezervą kelių tūkstančių eurų netikėtoms išlaidoms.
„Net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai sprendžia pagal kasdienį pinigų srautą bei savo subjektyviai suvokiamą riziką, o ne pagal galimo nuostolio dydį. 1 500 eurų pajamų vienam namų ūkio nariui dar nereiškia, kad šeima turi laisvą kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms“, – sako J. Stankevičienė.
Pasak profesorės, žmonės taip pat linkę nuvertinti retų, tačiau didelių išlaidų galinčių pareikalauti įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra konkreti išlaida dabar, o galima avarija ir jos finansinės pasekmės suvokiamos kaip tolimesnė rizika.
Mažiausias pajamas gaunantys vairuotojai turi mažiausiai atsargų
Didžiausias skirtumas tarp galimų remonto išlaidų ir draudimosi įpročių matomas mažiausias pajamas gaunančių respondentų grupėje.
Tarp namų ūkių, kuriuose vienam žmogui tenka ne daugiau kaip 550 eurų mėnesio pajamų, KASKO draudimu naudojasi 7,7 proc. apklaustųjų. Tuo pat metu 65,4 proc. šios grupės respondentų nurodė negalintys automobilio remontui skirti daugiau nei 500 eurų nepatirdami rimtesnių finansinių pasekmių.
„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė tai sieja su tuo, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės draudimą dažniau vertina kaip papildomą išlaidą, nors netikėta didelė remonto sąskaita jų finansinę padėtį paveiktų stipriausiai.
Jauniausi vairuotojai remontą derintų prie turimų pinigų
Ryškūs skirtumai matomi ir tarp skirtingo amžiaus vairuotojų. Tarp 18–29 metų respondentų 25,2 proc. nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų finansinės galimybės.
Tarp 30–39 metų vairuotojų taip atsakė 5,1 proc., 40–49 metų grupėje – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų apklaustųjų – 9,2 proc.
Skiriasi ir KASKO draudimo paplitimas skirtingose šalies apskrityse. Apklausos duomenimis, didžiausia tokiu draudimu besinaudojančių respondentų dalis užfiksuota Marijampolės apskrityje – 45 proc. Klaipėdos apskrityje tokių buvo 35,1 proc., Kauno – 34,9 proc., Vilniaus – 34,2 proc.
Gerokai mažesni rodikliai užfiksuoti Alytaus ir Utenos apskrityse – atitinkamai 14,8 ir 20 proc.
Apklausą „Edrauda.lt“ užsakymu šių metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.
