Kelionių projekto „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai Audrius ir Alma Sutkai tęsia kelionę po Islandiją. Per kelias savaites pora jau įveikė daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų, nusileido į ugnikalnio vidų, aplankė ledynų lagūną, Reikjaviką, o Vakarų fjorduose „Defender“ visureigiu pasiekė kelią, kurio dalį per potvynį užlieja vandenynas.
Tiesa, kelionė neapsieina ir be techninių išbandymų. Per pirmąsias savaites Sutkams jau teko įsigyti dvi naujas padangas. Vieną pakeitė po ankstesnio prakirtimo, o kitą važiuodami žvyrkeliu pradūrė taip smarkiai, kad joje atsirado dvi skylės.
„Pasivažinėji dvi dienas be atsarginio rato, tai visą laiką nerviniesi. Niekada nežinai, kurioje vietoje sustosi. O F tipo kelių yra į valias: norėdamas pasiekti įdomius objektus, turi pasivažinėti žvyrkeliais“, – pasakoja A. Sutkus.
Kai kurie Islandijos žvyrkeliai jam primena Mongoliją. Važiuojant vadinamąja tarka tenka ieškoti tinkamo greičio, kad automobilio kuo mažiau kratytų, o kelio danga gali pasikeisti labai netikėtai – asfaltą kartais pakeičia keliasdešimt kilometrų besitęsiantis žvyrkelis.
120 metrų žemyn – į ugnikalnio vidų
Vienas įsimintiniausių kelionės sustojimų buvo Þríhnúkagígur – užgesęs ugnikalnis netoli Reikjaviko, į kurio magmos kamerą lankytojai specialia atvira keltuvo platforma nuleidžiami maždaug 120 metrų.
Požemio erdvėje atsiveria įvairių spalvų uolienomis ir mineralais išmargintos sienos – vaizdas gerokai kitoks nei tas, kurį keliautojai iki tol matė Islandijos paviršiuje.
Kitas sustojimas – Jökulsárlón ledynų lagūna, kurią maitina nuo Vatnajökull ledyno besileidžiantis Breiðamerkurjökull. Nuo ledyno atskilusios lytys lagūna plaukia Atlanto vandenyno link, o dalį jų bangos vėliau išmeta į juodo smėlio pakrantę, turistų pramintą Deimantų paplūdimiu.
„Ten net ryžausi nusimaudyti tarp tų ledo lyčių. Tai vienos įspūdingiausių ir šalčiausių mano maudynių. Manau, vanduo buvo dviejų ar trijų laipsnių šilumos, nes per kelias minutes kojos pasidarė dėmėtos ir labai gėlė“, – prisimena keliautojas.
Panevėžys su uostu būtų Reikjavikas
Sutkai aplankė ir Islandijos sostinę. Reikjavikas A. Sutkui pasirodė jaukus, žemaaukštis ir visai nepanašus į didžiuosius Vakarų Europos miestus.
„Atrodo labai jaukus ir primena kokį nors nedidelį, šimtatūkstantinį Europos miestą. Pavyzdžiui, Panevėžys, jeigu turėtų uostą, galėtų būti Reikjavikas“, – juokiasi panevėžietis.
Keliautojai sostinėje pataikė į miesto gimtadieniui skirtą Kultūros naktį. Šiemet Reikjavikas minėjo 240 metų sukaktį, o tą pačią dieną miesto gatvėse vyko ir Reikjaviko maratonas. Vakaro programą užbaigė fejerverkai.
Dar vienas netikėtumas – lietuvių gausa. Per kelias dienas Sutkai ne kartą buvo užkalbinti lietuviškai, tautiečių sutiko parduotuvėse ir automobilių servisuose.
Pasak Audriaus, nemažai Islandijoje gyvenančių lietuvių prie vietos sąlygų jau seniai prisitaikę – vairuoja visureigius ir savaitgaliais patys leidžiasi į kalnus, prie kraterių ar atokesnes salos vietas.
Kelias, kuriam reikia taikytis prie potvynio
Vienas ryškiausių šio kelionės etapo nuotykių laukė Vakarų fjorduose. Ten Sutkai pasirinko 622 numeriu pažymėtą Svalvogavegur kelią – maždaug 49 km ilgio maršrutą tarp Dýrafjörður ir Arnarfjörður fjordų.
Tai nėra įprastas žvyrkelis. Dalis maršruto vingiuoja siaura pakrante po stačiais kalnų šlaitais, o vieną jo atkarpą galima saugiai įveikti tik atsižvelgus į potvynius. Pakilus vandeniui dalis kelio atsiduria žemiau jūros lygio, todėl oficiali Vakarų fjordų turizmo informacija perspėja čia nevažiuoti per potvynį ir rinktis keturiais ratais varomą automobilį.
„Prieš tai turi įveikti 20, gal 30 kilometrų žvyrkeliu, kad privažiuotum tą vietą. Sulaukti, kol vandenynas nusileidžia, ir pervažiuoti akmenuotu, pakankamai įdomiu, gražiu, šlapiu keliu. „Defender“ šitoje vietoje superinis instrumentas unikalioms pasaulio vietoms pamatyti“, – pasakoja A. Sutkus.
Tokioje vietoje automobilio pravažumas tampa ne vien komforto klausimu. A. Sutkus sako matęs nuotraukų, kuriose nuo šio kelio automobiliai buvo nuplauti į vandenį, todėl prieš važiuojant svarbu įvertinti ne tik potvynio laiką, bet ir pačios technikos būklę.
Sugedus automobiliui atokiame ruože, anot keliautojo, pirmiausia jau tektų galvoti ne apie remontą, o apie tai, kaip patiems saugiai iš ten pasitraukti.
Islandijoje jau pasitiko pirmasis pašalas
Kelionei įpusėjus vis labiau jaučiamas ir artėjantis ruduo. Sutkai jau sulaukė pirmojo pašalo, o vieną naktį stogo palapinėje praleido temperatūrai nukritus iki nulio.
Dar prieš išvykstant papildomai apšiltinta palapinė tokiomis sąlygomis pasiteisino. „Defender“ įrengtas dyzelinis šildytuvas taip pat naudojamas ne tik šilumai, bet ir palapinėje susikaupusiai drėgmei bei kondensatui išdžiovinti.
„Tas apšiltinimas, kurį uždėjome ant palapinės, – geriausia, ką esu padaręs ruošdamasis šitai kelionei. Šiandien nakvojant vėjas buvo tikrai kokių dešimties metrų per sekundę. Švilpė, judėjo viskas, net automobilį judino, o viduje miegojome komfortiškai“, – sako A. Sutkus.
Toliau Sutkų laukia Islandijos šiaurė, banginių stebėjimas, kanjonai ir dar atokesnės salos vietos. Pasak Audriaus, kuo toliau nuo populiariausių turistinių maršrutų, tuo Islandija tampa įdomesnė – mažėja žmonių, daugėja žvyrkelių ir vietų, kurias pasiekti jau reikia ne tik noro keliauti, bet ir tinkamai paruošto automobilio.
