Vokietijoje vėl įsiplieskė viena jautriausių ir ilgiausių diskusijų šalyje – ar atėjo metas legendiniuose Vokietijos greitkeliuose įvesti visuotinį greičio ribojimą.
Nors naujausios visuomenės apklausos parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų pritartų 130 km/val. ribai, Vokietijos vyriausybė paskelbė tvirtą sprendimą – laisvė greitkeliuose išlieka.
Mitas apie vieningą tautą žlugo
Naują diskusijų bangą šį pavasarį pakurstė staigiai išaugusios degalų kainos. Žalieji ir dalis opozicijos pareikalavo įvesti 130 km/val. greičio ribojimą kaip greitą ir nieko valstybei nekainuojančią priemonę, leisiančią taupyti naftos išteklius bei padėti vairuotojams sumažinti išlaidas degalams.
Šį siūlymą palaikė ir sociologiniai tyrimai. Bendrovių „Forsa“ bei „DeutschlandTrend“ apklausos atskleidė, kad visuotiniam greičio ribojimui pritaria nuo 52 iki 57 proc. vokiečių.
Apklausa taip pat atskleidė ir ryškų požiūrių skirtumą tarp skirtingų lyčių. Jei tarp vyrų greičio ribojimui pritaria mažiau nei pusė, tai tarp moterų ribojimo šalininkių yra net du trečdaliai.
Požiūris pasikeitė netgi įtakingame Vokietijos automobilių klube ADAC, kurio nariai ankstesniais metais griežtai pasisakydavo prieš bet kokius suvaržymus. Dabar jau daugiau nei pusė klubo narių pritaria 130 km/val. ribai arba laikosi neutralios pozicijos.
Priežastis – ne užsispyrimas
Nepaisant didėjančio visuomenės ir politikų spaudimo, valdančioji koalicija atsisakė įvesti bendrą ribojimą visuose Vokietijos greitkeliuose. Vairuotojų finansinei naštai palengvinti pasirinktas kitas kelias – sumažintas degalų akcizas.
Priimant šį sprendimą lemiamu veiksniu tapo Vokietijos aplinkos apsaugos tarnybos mokslinės analizės. Skaičiavimai parodė, kad griežtas 130 km/val. apribojimas bendrą transporto CO₂ emisiją sumažintų vos 2,2 procento. Be to, gatvėse sparčiai daugėjant elektromobilių ir atnaujinant automobilių parką, ši teorinė ekologinė nauda kasmet vis labiau mažėja.
Greitkelių stebėsenos duomenys taip pat sugriovė gajų mitą, kad Vokietijos autobanuose vairuotojai masiškai lekia beprotišku greičiu. Telemetrijos jutikliai rodo, kad net ir atkarpose be apribojimų dauguma vairuotojų natūraliai pasirenka saugų 130–140 km/val. greitį. Didesniu nei 180 km/val. greičiu nuolat važiuoja mažiau nei vienas procentas eismo dalyvių.
Todėl užuot įvedusi drastiškus draudimus, Vokietija investuoja į išmaniąsias eismo valdymo sistemas ir kintamo informavimo ženklus, kurie greitį riboja tik tada, kai tai iš tiesų būtina dėl oro sąlygų ar spūsčių.
Laikinos priemonės dažnai tampa amžinos
Kova dėl greičio ribojimų Vokietijoje turi gilias istorines šaknis. Per pirmąją naftos krizę 1973 m. lapkritį Vokietijos valdžia buvo laikinai sumažinusi greitį greitkeliuose iki 100 km/val. Tačiau visuomenės ir pramonės atstovų pasipriešinimas buvo toks stiprus, kad jau po keturių mėnesių ribojimas buvo atšauktas, jį pakeičiant iki šiol galiojančia rekomenduojama 130 km/val. riba.
Kitos šalys nuėjo kitokiu keliu. Pavyzdžiui, JAV 1974 m. įvestas vadinamasis federalinis 55 mylių per valandą (89 km/val.) greičio limitas išsilaikė net 21 metus, kol 1995 m. JAV Kongresas grąžino teisę valstijoms pačioms nustatyti ribas, ir dauguma jų greitį padidino iki 113–137 km/val.
