170 km/val. greitis ten, kur leidžiama važiuoti 90 km/val., vairavimas apsvaigus, kelio remonto ženklų nepaisymas ar greičio viršijimas mieste – tai ne tik eilutės policijos suvestinėse. Toks elgesys gerokai padidina skaudžių eismo įvykių riziką, tačiau dalies vairuotojų nuo pavojingų sprendimų neatgraso nei baudos, nei galimos finansinės pasekmės.
Policijos departamento duomenimis, 2026 m. sausio–birželio mėnesiais užfiksuota apie 2,6 tūkst. pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti bei išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidimų. Per tą patį laikotarpį nustatyta net 134,5 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų.
Kodėl vairuotojai ir toliau rizikuoja, nors puikiai žino, kad greitis gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir gyvybę?
Greičio pedalą spaudžia negalvodami apie pasekmes?
Sertifikuoto ekovairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno teigimu, leistiną greitį viršija tiek mažiau patirties turintys, tiek daugelį metų vairuojantys žmonės.
Viena iš galimų priežasčių, jo vertinimu, – pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vykusios diskusijos apie greičio kontrolės priemones ir siūlymai riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.
„Viešos diskusijos apie tai, kad greičio kontrolės priemonių yra per daug ir jas reikėtų riboti, galėjo turėti įtakos vairuotojų požiūriui. Kai formuojama žinutė, kad greičio kontrolės reikia mažiau, dalis žmonių tai gali suprasti kaip signalą, jog greičio ribojimai nėra tokie svarbūs.
Tai gali turėti įtakos vairavimo kultūrai ir paskatinti didesnę toleranciją greičio viršijimui. Mano nuomone, tokiomis diskusijomis žengėme ne į priekį, o atgal“, – sako A. Pakėnas.
Kita priežastis – įsitikinimas, kad esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, sausam keliui ir geram matomumui, galima sau leisti važiuoti greičiau, nei nurodo kelio ženklai.
Vis dėlto fizikos dėsnių tai nepakeičia. Net ir palyginti nedidelis greičio viršijimas pailgina automobilio stabdymo kelią. Kritinėje situacijoje keli papildomi metrai gali lemti, ar vairuotojui pavyks išvengti susidūrimo.
Žala gali siekti dešimtis tūkstančių eurų
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, dėl greičio viršijimo įvykusių avarijų žalos paprastai būna gerokai didesnės nei kitų eismo įvykių atvejais.
Neretai automobiliai būna sugadinami nepataisomai, o patirti nuostoliai gali siekti nuo 30 iki 60 tūkst. eurų.
„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas gali iš esmės pakeisti eismo įvykio eigą. Smūgis tampa stipresnis, o kritinėje situacijoje sustabdyti automobilį gerokai sunkiau“, – paaiškina M. Balinskas.
Pasak jo, dalis vairuotojų vis dar klaidingai mano, kad draudimas visais atvejais padengs jų sukeltą žalą.
„Jeigu nustatomas chuliganiškas vairavimas, draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau vėliau regreso tvarka gali pareikalauti iš kaltininko grąžinti išmokėtą sumą. Todėl pavojingas vairavimas gali turėti ir reikšmingų finansinių pasekmių“, – primena ekspertas.
Greitis suteikia galios pojūtį
A. Pakėno teigimu, greičio viršijimą lemia ne tik skubėjimas ar įsitikinimas, kad nieko blogo nenutiks. Kai kuriems vairuotojams svarbus ir noras patirti stipresnių emocijų, pajusti galią ar išbandyti automobilio galimybes.
„Pats žmogus negali nei labai greitai bėgti, nei aukštai šokti. Todėl atsisėdus prie automobilio vairo ir nuspaudus greičio pedalą gali atsirasti jausmas: esu greitas, esu galingas“, – sako instruktorius.
Didžiausia problema, jo vertinimu, kyla tada, kai vairuotojas nebesupranta ribos tarp pramogos ir atsakomybės.
„Jeigu žmogus nori pajusti lenktynių emociją, tam yra skirtas automobilių sportas, trasos ir specialios varžybos. Juk mėgstantis šaudyti iš lanko eina į šaudyklą, o ne vaikšto gatvėmis su ginklu rankose.
Tačiau kažkodėl dalis vairuotojų mano, kad viešuosiuose keliuose galima išbandyti tai, kam yra skirtos specialiai pritaikytos vietos“, – teigia A. Pakėnas.
Galingas automobilis gebėjimų nesuteikia
Šiuolaikiniai automobiliai techniškai gali pasiekti labai didelį greitį, tačiau tai nereiškia, kad jų vairuotojai yra pasirengę tokį automobilį saugiai valdyti.
Vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai mokomi saugiai dalyvauti eisme, važiuoti leistinu greičiu ir tinkamai reaguoti į įprastas situacijas. Tačiau niekas netikrina, ar žmogus gebėtų suvaldyti automobilį važiuodamas 160 ar 200 km/val. greičiu.
Padidėjus greičiui, vairuotojo reakcija, patirtis ir gebėjimai savaime nepagerėja. Priešingai – sprendimams lieka mažiau laiko, o menkiausia klaida gali turėti gerokai sunkesnių pasekmių.
Pasak A. Pakėno, diskusijose dažnai pabrėžiama vairuotojo laisvė važiuoti taip, kaip jis nori, tačiau pamirštamos kitų eismo dalyvių teisės.
„Mano laisvė važiuoti saugiu leistinu greičiu ir mano teisė tikėtis, kad vaikas ar artimas žmogus galės saugiai pereiti gatvę, yra ne mažiau svarbios. Laisvė negali reikšti teisės kelti pavojų kitiems“, – sako instruktorius.
Vien baudų nepakanka
A. Pakėnas pabrėžia, kad vien kalbėti apie saugų eismą neužtenka. Norint realių pokyčių, būtina ne tik raginti vairuotojus elgtis atsakingai, bet ir taikyti konkrečias bei neišvengiamas poveikio priemones.
„Vienam vairuotojui pakaks baudos – jis supras padaręs klaidą ir daugiau jos nekartos. Kitam bauda nesukels jokio poveikio. Jis pasakys: sumokėsiu ir važiuosiu toliau.
Dar kitam gali prireikti griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, teisės vairuoti apribojimo, kad jis iš tikrųjų suvoktų savo elgesio pasekmes“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, negalima tikėtis, kad visą problemą išspręs viena priemonė. Reikalingas kompleksinis požiūris, apimantis vairuotojų švietimą, veiksmingą kontrolę ir neišvengiamą atsakomybę.
„Tik tada galime tikėtis realių pokyčių keliuose“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pokyčių negalima pradėti tik po skaudžių nelaimių. Vis dar pernelyg dažnai pirmiausia sulaukiama tragedijos ir tik tada imamasi ieškoti sprendimų.
Saugus eismas turi būti kuriamas nuosekliai. Tam reikalingas aiškus planas, kaip ugdyti vairuotojų atsakomybę, užtikrinti kontrolę ir formuoti visuomenės požiūrį, kad pavojingas elgesys kelyje nėra ir negali tapti norma.