Lietuvos gyventojai nepatenkinti šalies kelių būkle, tačiau papildomai mokėti už jų tvarkymą dauguma nenorėtų. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad 54 proc. respondentų nepritaria naujam visuotiniam automobilių mokesčiui. Vis dėlto, kalbant apie tokio pat dydžio mokestį elektromobiliams, gyventojų nuomonė gerokai pasikeičia – jį palaikytų 63 proc. apklaustųjų.
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojai pirmiausia norėtų didesnio finansavimo iš jau surenkamų mokesčių. Net 83 proc. apklaustųjų mano, kad kelių infrastruktūrai turėtų būti skiriama bent pusė valstybės pajamų iš degalų akcizo.
Naujų mokesčių nenori, bet elektromobiliams darytų išimtį
Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, ar jie pritartų naujam visuotiniam automobilių mokesčiui, kuris siektų 2–3 eurus per mėnesį. Tokiam siūlymui pritarė tik 27 proc. respondentų, o daugiau nei pusė – 54 proc. – pasisakė prieš.
Tačiau pasiūlius tokio pat dydžio infrastruktūros mokestį elektromobiliams, palaikymas išaugo iki 63 proc. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, toks skirtumas rodo, kad žmonėms svarbu ne tik kelių priežiūrai surenkamų lėšų dydis, bet ir tai, kaip paskirstoma jų išlaikymo našta.
„Apklausos rezultatų nereikėtų suprasti kaip raginimo skubiai įvesti vieną ar kitą mokestį. Tačiau jie parodo, kad žmonėms rūpi, kas ir kaip prisideda prie infrastruktūros išlaikymo“, – sako Š. Frolenko.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologas Ignas Zokas priduria, kad gyventojų pritarimas naujiems mokesčiams priklauso ir nuo to, kaip paaiškinama jų paskirtis bei būtinybė.
Kelių būklė gerėja, bet problemų vis dar apstu
Nors diskusijos dėl kelių finansavimo nesibaigia, per pastaruosius dvejus metus gyventojų nuomonė apie šalies kelius šiek tiek pagerėjo.
Šiemet Lietuvos kelių būklę gerai įvertino 35 proc. apklaustųjų. 2024 metais taip manė 30 proc. respondentų. Dar 42 proc. šių metų apklausos dalyvių kelių būklę įvertino patenkinamai, o 23 proc. – blogai.
Vis dėlto paprašius įvardyti didžiausias valstybinės reikšmės kelių problemas, net 71 proc. respondentų nurodė nusidėvėjusius, laiku neremontuojamus ir neatnaujinamus kelius.
Dar 43 proc. gyventojų skundėsi nepakankama kelių priežiūra žiemą, o 37 proc. viena pagrindinių problemų laiko nepakankamą kelių pralaidumą.
Sociologas I. Zokas atkreipia dėmesį, kad bendras kelių kokybės vertinimas gali gerėti net ir tuomet, kai infrastruktūros problemos išlieka.
„Jei įprastame maršrute sutvarkomas kelias, bendras įspūdis gali pagerėti, nors kitose vietose problemos išlieka“, – aiškina jis.
Per metus atnaujinama vos 300 kilometrų kelių
Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Tačiau per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujinama tik apie 300 kilometrų, arba maždaug 1,5 proc. viso tinklo.
Š. Frolenko teigimu, tokių darbų apimčių nepakanka, kad būtų galima sustabdyti tolesnį kelių dėvėjimąsi.
„Prie prastos kelių būklės žmonės jau priprato, tačiau tai neturėtų tapti norma. Vienas sutvarkytas ruožas gali pagerinti bendrą įspūdį, bet nekeičia fakto, kad didžioji dalis tinklo ir toliau dėvisi“, – teigia asociacijos vadovas.
Jo vertinimu, kasmet reikėtų siekti atnaujinti maždaug 1 000 kilometrų valstybinės reikšmės kelių.
Tačiau artimiausiu metu keliams skiriamų pinigų gali dar sumažėti. 2027 metų valstybės biudžeto projekte bendrą kelių ir tiltų finansavimą siūloma mažinti maždaug 66 mln. eurų, palyginti su 2026 metais.
Iš degalų akcizo surenkama vis daugiau
Vienu pagrindinių kelių finansavimo šaltinių galėtų tapti didesnė degalų akcizo pajamų dalis. Būtent tokiai krypčiai pritaria dauguma apklausos dalyvių.
Beveik trečdalis gyventojų – 29 proc. – mano, kad kelių infrastruktūrai turėtų būti skiriamos visos iš degalų akcizo surenkamos lėšos. Dar 54 proc. pasisako už tai, kad keliams atitektų bent pusė šių pajamų.
Tuo metu mažesnę nei pusės akcizo dalį keliams skirtų tik 17 proc. respondentų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ skaičiavimais, per pastaruosius ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos viršijo 1,15 mlrd. eurų, o šiemet prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.
Š. Frolenko įsitikinimu, pirmiausia reikėtų spręsti, kaip panaudojami jau surenkami pinigai, o tik tada svarstyti galimybę įvesti naujus mokesčius.
„Vairuotojai moka degalų akcizą kiekvieną kartą pildamiesi degalus, todėl pagrįstai tikisi, kad šios lėšos bus panaudotos ir keliams, kuriais jie kasdien važiuoja“, – sako asociacijos vadovas.
Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko spalio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.


