Žiemą automobilis gali būti apgadintas net stovėdamas kieme ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Prasidėjus atlydžiui, ant pastatų stogų susikaupęs sniegas ir ledas ima slinkti žemyn, o kartu su jais kyla pavojus ir šalia paliktoms transporto priemonėms. Kartais nukenčia tik automobilio kėbulas, tačiau pasitaiko ir gerokai rimtesnių apgadinimų, kurių remontas kainuoja tūkstančius eurų.
Tokiose situacijose automobilio savininkui tenka ne tik rūpintis remontu, bet ir aiškintis, kas už jį turėtų sumokėti. Nors už tinkamą pastatų priežiūrą atsakingi jų savininkai arba valdytojai, tai nereiškia, kad kiekvienu atveju jie privalės atlyginti nuo stogo nukritusio sniego padarytą žalą.
Nagrinėjant tokius ginčus, svarbu nustatyti, ar pastatas buvo tinkamai prižiūrimas, kokių saugumo priemonių imtasi ir ar pats vairuotojas savo veiksmais neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo.
Kas atsakingas už ant stogo susikaupusį sniegą?
Pastatų savininkai ir valdytojai privalo pasirūpinti, kad jų valdomi statiniai nekeltų pavojaus aplinkiniams. Ši pareiga apima ne tik pastato konstrukcijų būklę, bet ir saugų jo naudojimą žiemos laikotarpiu.
Daugiabučiuose už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, priklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, atsako namo administratorius, bendrija arba kitas paskirtas valdytojas. Jų pareiga – stebėti pastato būklę, organizuoti reikalingus priežiūros darbus ir imtis priemonių, kai atsiranda pavojus žmonėms ar turtui.
Pavyzdžiui, ant stogo susiformavus didelėms sniego sankaupoms arba varvekliams, turi būti įvertinta jų keliama grėsmė. Jeigu sniegas gali nuslinkti ant šaligatvio, įėjimo į pastatą ar automobilių stovėjimo vietų, būtina pasirūpinti, kad pavojus būtų pašalintas.
Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatyta, kad už žalą, atsiradusią dėl statinio sugriuvimo ar jo konstrukcijų trūkumų, atsako statinio savininkas arba valdytojas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
Tokiai atsakomybei atsirasti nebūtina įrodyti statinio savininko kaltės. Tačiau reikia nustatyti, kad žala kilo būtent dėl statinio konstrukcijos trūkumo.
Jeigu nuo techniškai tvarkingo stogo nukrenta dėl įprastų oro sąlygų susikaupęs sniegas ar ledas, situacija vertinama kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien sniego ar ledo nukritimas savaime neįrodo pastato konstrukcijos trūkumo.
Tokiu atveju gali būti taikomos bendrosios civilinės atsakomybės taisyklės, pagal kurias vertinama, ar už pastato priežiūrą atsakingas asmuo tinkamai vykdė savo pareigas ir ar dėl jų nevykdymo atsirado žala.
Todėl, sprendžiant dėl kompensacijos, gali būti svarbu, kada paskutinį kartą buvo tikrinta stogo būklė, ar administratorius žinojo apie pavojingas sniego sankaupas ir kokių veiksmų ėmėsi joms pašalinti.
Ar įspėjimas apie krentantį sniegą atleidžia nuo atsakomybės?
Prie daugiabučių ir kitų pastatų žiemą galima pamatyti įspėjimų apie krentantį sniegą ar ledą. Kai kuriose vietose ištempiamos apsauginės juostos, o gyventojų prašoma nestatyti automobilių prie pastato sienų.
Tokios priemonės reikalingos siekiant sumažinti nelaimių tikimybę, tačiau vien įspėjimo paskelbimas nebūtinai reiškia, kad pastato valdytojas padarė viską, ko iš jo reikalaujama.
Pavyzdžiui, 2026 m. vasario 22 d. Klaipėdoje, Naikupės gatvėje, nuo daugiabučio stogo nuslinkusi didelė sniego sankaupa apgadino šalia pastato stovėjusį „Chevrolet“ automobilį. Buvo sulankstytas jo stogas ir variklio dangtis.
Dar prieš incidentą vietos gyventojų socialinio tinklo grupėje buvo paskelbtas įspėjimas apie ant namo stogo susikaupusį sniegą. Žmonių buvo prašoma nepalikti automobilių prie pastato, tačiau nelaimės išvengti nepavyko.
Ar tokiu atveju už žalą turėtų atsakyti namo valdytojas, priklausytų nuo to, kokių konkrečių veiksmų jis ėmėsi, ar teritorija buvo tinkamai apsaugota ir kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo paliktas stovėti. Vien gyventojų perspėjimas socialiniame tinkle negali būti automatiškai prilyginamas visų būtinų saugumo priemonių įgyvendinimui.
Tačiau ir automobilio savininko elgesys gali būti svarbus nustatant atsakomybę. Jeigu žmogus sąmoningai nepaiso aiškiai pažymėtos pavojingos teritorijos ribų ir palieka automobilį vietoje, kurioje kyla akivaizdus sniego ar ledo kritimo pavojus, jo veiksmai taip pat gali būti vertinami.
Civilinio kodekso 6.282 straipsnyje numatyta galimybė sumažinti žalos atlyginimą arba tam tikrais atvejais jį atmesti, jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.
Teismas nepripažino vairuotojo kaltės
Automobilio pastatymo aplinkybės buvo vienas svarbiausių klausimų ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje byloje dėl nuo daugiabučio stogo nukritusio ledo.
2021 m. vasarį Kaune nuo namo stogo nukritęs ledo luitas apgadino kieme stovėjusį automobilį. Kadangi transporto priemonė buvo apdrausta KASKO draudimu, jos savininkui nuostolius atlygino draudimo bendrovė. Vėliau draudikas kreipėsi į teismą, siekdamas iš daugiabučio administratoriaus susigrąžinti išmokėtą kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas draudimo bendrovės reikalavimą patenkino ir iš administratoriaus priteisė beveik 3 tūkst. eurų, tačiau namą administruojanti įmonė nesutiko su tokiu sprendimu. Vienas jos argumentų buvo tas, kad automobilio savininkas pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes transporto priemonę paliko privačiame, užtvaru atskirtame daugiabučio kieme.
Administratorius taip pat ginčijo nustatytą nuostolių dydį ir automobilio remontui reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad automobilio savininkas į kiemą pateko teisėtai. Jį įleido tame daugiabutyje butą nuomojęsis sūnus, o namo gyventojai nebuvo nustatę draudimo pašaliniams asmenims įvažiuoti į kiemą.
Taigi vien tai, kad teritorija buvo pažymėta kaip privati valda, nereiškė, jog automobilio savininkas ją naudojo neteisėtai. Teismas atmetė ir administratoriaus argumentus dėl netinkamai apskaičiuotų nuostolių. Automobilio remonto kaina buvo nustatyta remiantis trimis sąmatomis ir nepriklausomo vertintojo ataskaita, o vertinant reikalingų pakeisti detalių kainas buvo atsižvelgta į jų nusidėvėjimą.
2024 m. lapkritį Panevėžio apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo daugiabučio administratoriui nustatyta pareiga atlyginti draudiko patirtus nuostolius.
Tokia teismų praktika svarbi ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas ne privačiame kieme, o viešai prieinamoje stovėjimo aikštelėje ar šalia komercinio pastato. Ginčo metu vertinama, ar automobilis buvo pastatytas teisėtai, ar jo savininkas galėjo numatyti konkretų pavojų ir ar pastato priežiūrą organizuojantis asmuo tinkamai vykdė savo pareigas.
Kokius įrodymus reikia surinkti?
Radus nuo stogo nukritusio sniego ar ledo apgadintą automobilį, pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad toje vietoje saugu būti. Jeigu ant pastato stogo liko pavojingų sankaupų, jos gali nukristi ir vėliau.
Kai tiesioginio pavojaus nėra, svarbu užfiksuoti ne tik automobilio apgadinimus, bet ir įvykio aplinkybes. Nuotraukose turėtų matytis automobilio stovėjimo vieta, pastatas, jo stogas, ant žemės nukritęs sniegas ar ledo gabalai ir transporto priemonei padaryta žala.
Vien įlenkto stogo ar sudaužyto stiklo nuotraukos gali nepakakti, nes vėliau gali kilti ginčas, ar pažeidimai tikrai atsirado dėl nuo konkretaus pastato nukritusio sniego.
Jeigu prie namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, verta kuo greičiau kreiptis į jų valdytoją ir paprašyti išsaugoti įvykio laikotarpio įrašus. Naudingi gali būti ir įvykį mačiusių žmonių kontaktai.
Ne mažiau svarbu išsaugoti informaciją apie ankstesnius gyventojų perspėjimus, kreipimusis į administratorių ar pranešimus apie pavojingą stogo būklę.
Šie duomenys gali padėti nustatyti, ar už pastato priežiūrą atsakingas asmuo žinojo apie galimą pavojų ir ar turėjo pakankamai laiko imtis būtinų priemonių.
Apie įvykį reikėtų raštu informuoti pastato administratorių, bendriją arba kitą atsakingą valdytoją, nurodant įvykio vietą, datą ir pastebėtus apgadinimus.
Vėliau prireiks ir dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį. Tai gali būti autoserviso remonto sąmata, nepriklausomo vertintojo ataskaita, techninės pagalbos sąskaita ar kiti su automobilio apgadinimu susiję dokumentai.
Prieš pradedant remontą verta suderinti automobilio apžiūrą su draudiku arba atsakingu asmeniu, kuriam ketinama pateikti reikalavimą. Jeigu automobilis jau suremontuotas, o pažeistos detalės išmestos, vėliau gali būti sudėtingiau nustatyti tikrąjį apgadinimų mastą.
Ar būtina kviesti policiją?
Nuo pastato stogo nukritusio sniego padaryta žala savaime nėra eismo įvykis, todėl jai automatiškai netaikoma visa eismo įvykiams nustatyta tvarka. Vis dėlto policijos užfiksuotos aplinkybės gali būti svarbios siekiant žalos atlyginimo.
Lietuvos draudikų asociacijos atstovai yra rekomendavę tokiais atvejais kreiptis į policiją, kad būtų užfiksuotas automobilio apgadinimas ir jo aplinkybės. Tai ypač aktualu, jeigu nėra įvykio liudytojų, o pastato valdytojas vėliau galėtų ginčyti žalos atsiradimo priežastį.
Tačiau svarbu atskirti įvykio užfiksavimą nuo atsakomybės nustatymo. Net ir turint policijos dokumentą ginčas dėl to, kas privalo atlyginti nuostolius, gali likti neišspręstas.
Todėl apie incidentą reikėtų pranešti savo draudikui, jei automobilis apdraustas KASKO, ir pasitikslinti, kokių dokumentų jis reikalauja. Jeigu policijos pareigūnai į įvykio vietą nevyksta, naudinga pasitikslinti, kaip pranešimą galima užregistruoti.
Ar žalą atlygins KASKO draudimas?
Nuo stogo nukritusio sniego ar ledo padaryti apgadinimai gali būti atlyginami pagal KASKO draudimo sutartį, jeigu tokia rizika įtraukta į draudimo apsaugą.
Išmokos dydis ir jos mokėjimo sąlygos priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties, joje nustatytų išimčių bei išskaitos. Jeigu įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, automobilio savininkas gali gauti kompensaciją iš savo draudiko, o šis vėliau turi galimybę reikalauti atlyginti išmokėtą sumą iš už žalą atsakingo asmens.
Tačiau KASKO neturintis vairuotojas taip pat gali siekti nuostolių atlyginimo. Jeigu nustatoma, kad žala atsirado dėl netinkamai vykdytos pastato priežiūros, reikalavimą galima tiesiogiai pateikti už ją atsakingam asmeniui.
Tam tikrais atvejais žalos atlyginimu gali rūpintis ir pastato savininko ar valdytojo civilinės atsakomybės draudikas. Tokio pobūdžio apgadinimų finansinės pasekmės kartais būna gerokai rimtesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
2026 m. vasarį draudimo bendrovė „If“ paskelbė, kad per metus sulaukia maždaug dešimties pranešimų apie nuo stogų krentančio sniego ar ledo sukeltą žalą transporto priemonėms bei žmonių sužalojimus.
Didžiausia per penkerius metus bendrovės išmokėta kompensacija už krentančio sniego apgadintą brangų automobilį siekė 67 tūkst. eurų.
Kokių išlaidų galima reikalauti ir kur kreiptis?
Žalos atlyginimas neapsiriboja vien automobilio kėbulo remontu. Jeigu dėl apgadinimų transporto priemonės nebegalima saugiai naudoti, gali tekti samdyti techninę pagalbą arba atlikti papildomą diagnostiką.
Taip pat gali prireikti nepriklausomo vertintojo išvados, ypač jeigu pastato valdytojas nesutinka su autoserviso pateikta remonto sąmata. Tokias būtinas ir pagrįstas išlaidas galima įtraukti į reikalavimą atlyginti žalą, jeigu įrodomas jų ryšys su įvykiu.
Tačiau kiekvienu atveju svarbu pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pagrįsti jų dydį. Vien nurodytos sumos arba preliminaraus remonto kainos įvertinimo gali nepakakti.
Jeigu pastato administratorius ar savininkas atsisako atlyginti žalą, pirmiausia reikėtų pateikti rašytinį reikalavimą, pridėti surinktus įrodymus ir paprašyti motyvuoto atsakymo.
Ginčo metu gali būti vertinama, ar sniegas tikrai nukrito nuo konkretaus pastato, ar jo valdytojas tinkamai vykdė priežiūros pareigas, ar vairuotojas savo veiksmais neprisidėjo prie įvykio ir ar prašoma kompensacija atitinka faktiškai patirtus nuostolius. Jeigu susitarti nepavyksta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą.
Todėl radus apgadintą automobilį neverta apsiriboti vien pokalbiu su namo administratoriumi arba kaimynais. Kol sniegas nenutirpęs, įvykio vieta nesutvarkyta, o automobilio pažeidimai dar aiškiai matomi, galima surinkti įrodymus, kurie vėliau bus svarbūs nustatant atsakomybę ir sprendžiant dėl kompensacijos.
