Vokietija ir Prancūzija susitarė dėl bendros pozicijos, kuri galėtų dar labiau sušvelninti Europos Sąjungos automobiliams rengiamas 2035 metų CO2 taisykles. Berlynas ir Paryžius siūlo palikti 90 proc. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, tačiau atsisakyti papildomos prievolės kompensuoti likusius 10 proc. Tai reikštų daugiau galimybių ir po 2035-ųjų prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais bei hibridinėmis jėgainėmis. Tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti visos ES institucijos.
Iki šiol Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos dėl Europos automobilių pramonės ateities ne visada sutapo. Berlynas ragino suteikti gamintojams daugiau technologinio lankstumo ir palikti platesnes galimybes vidaus degimo varikliams, o Paryžius stipriau gynė elektrifikaciją bei griežtesnius reikalavimus Europoje vykdomai gamybai. Dabar dvi didžiausios ES ekonomikos rado kompromisą.
Spalio 16 dieną paskelbtame bendrame pareiškime šalys nurodė sieksiančios išlaikyti klimato tikslus, tačiau kartu suteikti automobilių gamintojams daugiau lankstumo ir sustiprinti automobilių bei jų komponentų gamybą Europoje.
„Mūsų tikslas aiškus – konkurencinga, inovatyvi ir dekarbonizuota Europos automobilių pramonė, gaminanti Europoje ir kurianti ateities darbo vietas“, – skelbiama bendrame Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime.
2035 metų tikslą siūlo palikti ties 90 proc.
Svarbiausia susitarimo dalis susijusi su naujų automobilių CO2 emisijomis po 2035 metų. Pagal šiuo metu galiojančius ES teisės aktus nuo 2035 metų naujų lengvųjų automobilių ir furgonų gamintojų parkams numatytas 100 proc. CO2 emisijos sumažinimas, palyginti su nustatytu atskaitos tašku. Tačiau 2025 metų gruodį Europos Komisija pasiūlė šią tvarką pakeisti.
Pagal jos siūlomą planą gamintojams nuo 2035 metų reikėtų pasiekti 90 proc. išmetamųjų CO2 dujų sumažinimą. Likę 10 proc. turėtų būti kompensuojami naudojant, pavyzdžiui, Europoje pagamintą plieną, sintetinius degalus ar biodegalus.
Toks modelis jau leistų po 2035 metų rinkoje išlaikyti dalį įkraunamųjų ir švelniųjų hibridų, tačiau Vokietijos ir Prancūzijos siūlo dar didesnį kompromisą.
Abi valstybės siūlo palikti 90 proc. CO2 sumažinimo tikslą, tačiau jos taip pat siūlo atsisakyti prievolės papildomomis priemonėmis kompensuoti likusius 10 proc.
Lengvatų būtų ir daugiau
Vokietijos ir Prancūzijos planas neapsiriboja vien galutine 2035 metų CO2 riba. Abi šalys taip pat siūlo leisti gamintojams emisijų tikslus vertinti ne vienais konkrečiais metais, o per kelerius metus. Tokia sistema galėtų sumažinti riziką, kad dėl vienų prastesnių metų gamintojas iš karto neatitiks nustatyto rodiklio.
Dar vienas svarbus punktas susijęs su įkraunamaisiais hibridais. Siūloma iki 2030 metų nekeisti vadinamojo naudingumo koeficiento, naudojamo skaičiuojant, kokią kelionių dalį įkraunamieji hibridai realiai turėtų įveikti elektra.
Šis rodiklis svarbus nustatant jų oficialias CO2 emisijas. Griežtesnė metodika dalį įkraunamųjų hibridų iškart (teoriškai) padarytų taršesnius, todėl gamintojams būtų sunkiau jų pagalba siekti taršos mažinimo tikslų.
Prancūzija ir Vokietija taip pat siūlo automobilius, naudojančius tam tikrus atsinaujinančius ir mažo anglies pėdsako degalus, CO2 apskaitoje pripažinti nulinės emisijos transporto priemonėmis.
Gamintojai kompromisą sutiko palankiai
Didžiausia Europos automobilių gamintoja „Volkswagen“ Prancūzijos ir Vokietijos susitarimą įvertino palankiai. Bendrovės teigimu, lankstesnė CO₂ reguliavimo sistema leistų siekti klimato tikslų nepakenkiant Europos gamintojų konkurencingumui.
„Volkswagen“ taip pat palaikė griežtesnes „Made in Europe“ taisykles, nes, bendrovės vertinimu, jis skatintų investicijas ir gamybą Europoje.
Susitarimą teigiamai įvertino ir „Stellantis“, pareiškusi, kad jis galėtų padėti greičiau užbaigti derybas dėl viso Europos automobilių pramonei skirto teisės aktų paketo.
Tačiau Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad pernelyg smarkiai sušvelninus 2035 metų reikalavimus Europos gamintojams gali sumažėti paskatos investuoti į elektromobilius ir jų tiekimo grandines.
Kritikai taip pat baiminasi, kad tai galėtų sulėtinti Europos elektrifikaciją tuo metu, kai Kinijos gamintojai elektromobilių srityje plečiasi itin sparčiai.
