Termometrų stulpeliams vis dažniau perkopiant dvidešimties laipsnių ribą, vairuotojai skuba įjungti automobilių kondicionierius. Nors ši komforto sistema karštomis dienomis tampa tikru išsigelbėjimu, ji taip pat turi savų kaprizų, kurių sprendimas gali kainuoti itin brangiai.
Sklandus kondicionieriaus veikimas visiškai priklauso nuo reguliarios priežiūros, o jos trūkumas greitai virsta rimtomis techninėmis problemomis.
Šaltnešio garavimas ir naujieji Europos standartai
Pirmoji ir neabejotinai dažniausia kondicionierių problema yra laipsniškas šaltnešio, liaudiškai vadinamo freonu, praradimas. Kol automobiliuose buvo naudojamas senesnio tipo „R134a“ šaltnešis, sandarią sistemą pakakdavo papildyti vos kartą per kelerius metus. Tačiau situacija pasikeitė, kai pagal Europos Sąjungos direktyvas automobilių gamintojai palaipsniui perėjo prie naujesnio „R1234yf“ tipo.
Nors naujasis šaltnešis yra mažiau degus, jis yra itin lakus, o degdamas išskiria toksišką vandenilio fluoridą. Praktikoje tai reiškia, kad norint užtikrinti efektyvų šaldymą, naujosios sistemos reikalauja kur kas dažnesnio pildymo nei senosios. Su šia realybe šiandien susiduria ir atvirai skundžiasi beveik visi automobilių priežiūros servisai.
Sandarumo praradimas ir gresianti kompresoriaus mirtis
Už sistemos nesandarumo dažniausiai slypi natūralus detalių senėjimas arba mechaniniai pažeidimai. Didžiausią problemą kelia smulkūs guminiai sandarinimo žiedai tarp vamzdynų jungčių, kurie bėgant metams sukietėja ir praranda izoliacines savybes.
Sistemai prarandant sandarumą, kondicionierius šaldo vis silpniau, kol galiausiai visiškai nebeįsijungia. Svarbu suprasti, kad kartu su dujomis iš sistemos dingsta ir specialus kompresorių sutepantis alyvos mišinys.
Sumažėjęs tepalo kiekis lemia laipsnišką kompresoriaus susidėvėjimą. Iš pradžių šis agregatas pradeda skleisti neįprastą mechaninį triukšmą, o ilgainiui gali ir visiškai užsikirsti.
Naujo kompresoriaus kaina dažnai siekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Nors kompresorių galima restauruoti keičiant jo guolius ar elektromagnetinės sankabos detales, remonto sėkmė labai priklauso nuo gamintojo bei atsarginių dalių prieinamumo. Būtent todėl prieš pildant sistemą privalu patikrinti jos sandarumą naudojant specialią kontrastinę medžiagą arba aukšto slėgio azotą.
Trūkęs diržas gali sunaikinti visą variklį
Daugelyje modernių elektromobilių ir hibridų kondicionieriaus kompresorių suka atskiras elektros variklis. Tačiau tradiciniuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais jį vis dar varo pagalbinis pavaros diržas. Jei šis diržas nutrūksta arba sugenda jo įtempėjas, kompresorius nustoja suktis ir kondicionierius iškart išsijungia.
Nors tai skamba kaip nesudėtingas gedimas, praktikoje pasitaiko itin skaudžių atvejų. Kai kuriuose senesniuose varikliuose, pavyzdžiui, prancūziškuose „2.2 dCi“ ar „2.5 TD“ agregatuose, nutrūkęs pagalbinis diržas gali įsipainioti į pagrindinį paskirstymo mechanizmą. Tokiu atveju įvyksta variklio vožtuvų ir stūmoklių susidūrimas, reiškiantis visišką motoro destrukciją ir tūkstantines remonto sąnaudas.
Pelėsių dvokas ir nepaaiškinamas langų rasojimas
Jei įjungus kondicionierių saloną užpildo nemalonus, drėgną rūsį primenantis kvapas, pagrindinis kaltininkas beveik visada yra užsiteršęs garintuvas. Reguliariai nevalant ir nedezinfekuojant šio mazgo, jame ima veistis pelėsiai ir bakterijos, kurios ne tik skleidžia blogą kvapą, bet ir kelia realų pavojų keleivių sveikatai. Garintuvą rekomenduojama valyti kiekvieno techninio aptarnavimo metu, keičiant variklio alyvą ir salono filtrą.
Kondicionierius turi ne tik vėsinti, bet ir sausinti orą, todėl jis yra nepakeičiamas pagalbininkas norint greitai nudžiovinti aprasojusius langus. Jei įjungus sistemą langai užsitraukia dar tirštesniu rūku, greičiausiai sušlapo jūsų salono filtras.
Dažniausiai tai nutinka per stiprias liūtis, kai užsikemša vandens nutekėjimo kanalai, esantys po priekinio stiklo valytuvų apdaila. Susikaupęs vanduo patenka tiesiai į ventiliacijos sistemą, todėl šias ertmes būtina reguliariai išvalyti nuo lapų ir purvo.
Kai sistema gyvena savo gyvenimą
Pasitaiko atvejų, kai kondicionierius ima veikti visiškai neprognozuojamai – vieną akimirką šaldo, kitą jau pučia karštą orą. Tokio elgesio priežastis slypi ventiliacijos sistemos reguliavimo mechanizmuose.
Sistemoje sumontuoti nedideli elektros varikliukai valdo specialias sklendes, kurios atidarydamos arba uždarydamos kanalus maišo šaltą ir karštą orą bei nukreipia srautą į langus, kojas ar keleivių veidus.
Sistemose su mechaniniu valdymu šios sklendės judinamos trosais, tačiau automatinėse klimato kontrolės sistemose visą darbą atlieka elektronika.
Jei sugenda nors vienas sklendės varikliukas ar stringa pats mechanizmas, norimos temperatūros salone pasiekti nepavyks, o dviejų zonų sistemose vienas keleivis gali šalti, kol kitas prakaituos. Tokių gedimų diagnostika ir remontas dažnai reikalauja ardyti visą priekinę automobilio panelę, o tai vėlgi reiškia dideles laiko ir pinigų sąnaudas.