Avarijos greičio ruožuose dėl technikos gedimų ar ekipažo klaidų – neatskiriama automobilių ralio dalis. Nors skirtingai nuo incidentų kasdieniame eisme, sportininkai po itin dramatiškai atrodančių „stogų“ sąlyginai retai patiria labai sunkias traumas, visiškai jų išvengti nepavyksta.
Artėjančio „NEO Rally Žemaitija 2026“ etapo išvakarėse lenktynių trasose budintys medikai atkreipia dėmesį į dažniausias sužalojimų priežastis bei klaidas, po kurių tenka atsidurti chirurgų rankose.
Technologijos gelbsti gyvybes, bet specifinių traumų išlieka
Modernūs ralio automobiliai šiais laikais primena tikras tvirtoves. Jie aprūpinti itin tvirtais saugos lankais, kūną idealiai apgaubiančiomis sportinėmis sėdynėmis, 6 taškų saugos diržais, HANS (galvos ir kaklo apsaugos) sistemomis bei homologuotais šalmais. Dėl visų šių apsaugos priemonių labai sunkių ar mirtinų traumų dažnis pastaraisiais metais susitraukė iki minimumo. Tačiau specifinių sportinių traumų vis tiek pasitaiko.
Pasak „NEO Rally Žemaitija 2026“ varžybų medicinos koordinatorės, gydytojos Vidos Valantinaitės, kaip taisyklė, po stiprių smūgių lenktynininkai dažniausiai patiria juosmeninės stuburo dalies pažeidimus, slankstelių lūžius, susiduria su tarpslankstelinių diskų problemomis ar staigiu kaklo pertempimu. Tai patvirtina ir Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) tyrimai, rodantys, kad būtent stuburo traumos ilgą laiką buvo ir vis dar yra viena dažniausių problemų bekelės bei ralio varžybose. Negana to, net ir be didelių avarijų nemaža dalis sportininkų nuolat skundžiasi juosmens, kaklo ir pečių juostos skausmais dėl milžiniškos vibracijos.
Net teisingai naudojant šalmus ir HANS sistemas, stiprių smūgių metu neatmetama smegenų sukrėtimų, raktikaulių ar net kaukolės lūžių rizika (statistika liudija, kad istoriškai galvos traumos anksčiau būdavo dažniausia mirties lenktynių metu priežastis). Taip pat neretai konstatuojamos krūtinės ląstos traumos, šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio pažeidimai ar plaučių sumušimai. Jie dažniausiai atsiranda po stiprių priekinių smūgių, atsitrenkus į medžius, šalikelėse gulinčius akmenis, kelmus ar gilius griovių šlaitus.
Dubens ir kojų traumos paprastai patiriamos tais atvejais, kai smūgis tenka automobilio priekinei bei apatinei daliai ir deformuojasi pedalų zona. Kiek rečiau dėl galingų vairo kirčių pasitaiko rankų ir riešų traumos. V. Valantinaitė akcentuoja, kad išvengti sudėtingų kaulų lūžių po to, kai visiškai prarandama automobilio kontrolė ir jis pradeda verstis, įmanoma bene vieninteliu būdu – stipriai prispaudžiant ir laikant rankas prie krūtinės.
Svarbiausias saugiklis – preciziškai įtempti diržai
Kaip maksimaliai išvengti skaudžiausių sužalojimų? Kalbinti ralio saugos specialistai bei gydytojai vienbalsiai tikina, kad svarbiausias saugiklis ekipažui yra ne kas kita, o preciziškai tiksli saugos diržų geometrija ir jų įtempimas.
Diržai sportiniame automobilyje turėtų būti įtempti taip smarkiai, kad už jų nebūtų įmanoma užkišti nė vieno piršto. Maksimaliai neužveržti saugos diržai po smūgio dažniausiai ir tampa stuburo traumų priežastimi, nes sportininko kūnas didžiule jėga supurtomas plika akimi nematomoje vos keleto centimetrų erdvėje. Net kelių laipsnių skirtumas diržų kampuose gali reikšmingai pakeisti sužalojimų riziką.
Panašiai yra ir su HANS sistema – jei ji naudojama neteisingai ir nepakankamai priveržiama ties pečiais, avarijos metu lenktynininko kaklas gauna pavojingas, gyvybei grėsmingas perkrovas ir gali būti stipriai patemptas. Bėdų gali prišaukti ir atrodytų tokios smulkmenos kaip netinkama sėdėsena ar neteisingai parinktas sėdynės atlošo kampas. Specialistai ragina atkreipti dėmesį, kurioje vietoje užsisegus diržus atsiduria centrinė sagtis: jei ji yra ties vadinamuoju saulės rezginiu, stipraus smūgio metu gali laikinai ar visam laikui sutrikti žmogaus kvėpavimas.
Adrenalinas maskuoja net sunkius sužalojimus
Tiesa, kartais netgi idealiai išvengus minėtų klaidų, skrydis nuo kelio baigiasi ligoninėje. Pavyzdžiui, 2017-aisiais Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapo Elektrėnuose metu į posūkį „netilpęs“ Benedikto Vanago ir Agnės Vičkačkaitės ekipažas maždaug 100 km/val. greičiu smigo į melioracijos kanalo šlaitą ir keletą kartų vertėsi. Nors viskas buvo padaryta teisingai, po avarijos šturmanė vis tiek patyrė sudėtingą stuburo traumą.
„Mes puikiai žinojome saugos taisykles ir skrupulingai jų laikėmės, todėl prie sėdynės buvau priveržta maksimaliai. Incidento metu „nepasipuošiau“ nė viena mėlyne, kurios paprastai išduoda saugos diržų naudojimo klaidas. Jei būčiau tokių padariusi, pasekmės neabejotinai būtų buvusios dar liūdnesnės, nes smūgį sugėrė būtent ta automobilio vieta, ties kuria sėdėjau aš“, – šiurpų įvykį prisimena Agnė.
Kadangi techniniai gedimai ir žmogiškosios klaidos lenktynių metu, važiuojant ties galimybių riba, yra neišvengiamos, prieš kiekvienas lenktynes už saugą atsakingi varžybų komisarai itin atidžiai tikrina, ar automobilyje sumontuota reikiama technika. Kiekvienas ekipažo narys privalo turėti galiojančius ir tinkamus šalmus, HANS sistemas, o patys automobiliai – homologuotus lankus, sėdynes bei diržus. Visas šias procedūras teks įveikti ir „NEO Rally Žemaitija 2026“ dalyviams, o teisėjai varžybose naudosis patikimais „Dacia“ automobiliais.
Gydytojai įspėja apie dar vieną dažną ralio fenomeną – po avarijų sportininkai dėl milžiniško adrenalino antplūdžio dažnai visiškai nejaučia skausmo ir atkakliai tikina, kad jiems nereikia jokios medikų pagalbos. Mačiusi daugybę tokių incidentų trasose, gydytoja V. Valantinaitė parengė specialią atmintinę, kurioje primena, kaip elgtis, jei savijauta staiga pablogėja praėjus šiek tiek daugiau laiko po avarijos.
„Jeigu jaučiate sunkumą ar skausmą galvoje, pradeda pykinti, svaigsta galva, mirga akyse keičiant kūno padėtį, jaučiatės nestabiliai, ausyse atsirado iki tol nebuvę garsai – tai pavojaus signalai. Taip pat reikėtų nedelsti, jeigu apriboti ir skausmingi kaklo judesiai, jaučiate aštrų skausmą nugaros krūtininėje, juosmeninėje ar kryžkaulio srityse. Krūtinės skausmas kvėpuojant, kosint, atsikosėjimas krauju ar prasidėjęs dusulys yra kritiniai simptomai. Jei jie pasireiškia net praėjus penkioms paroms po avarijos, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių“, – rimtai į sveikatą žiūrėti ragina V. Valantinaitė.