Vyresnio amžiaus žmonės išlieka viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, pernai senjorai sudarė 41 proc. visų Lietuvoje žuvusių pėsčiųjų ir 63 proc. viešajame transporte sužeistų keleivių.
2025 metais Lietuvos keliuose ir gatvėse eismo įvykiuose žuvo 38 senjorai, dar 571 buvo sužeistas. Palyginimui, 2022–2024 metais per metus vidutiniškai žūdavo 27, o būdavo sužeidžiama 519 vyresnio amžiaus žmonių.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, skaičiai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių saugumui eisme būtina skirti daugiau dėmesio.
Net pėsčiųjų perėja ne visada apsaugo
TKA duomenimis, 2025 metais Lietuvos pėsčiųjų perėjose žuvo septyni žmonės. Šeši iš jų buvo vyresni nei 60 metų. Visos šios nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.
Pasak A. Juodeikio, pažymėta perėja ir geras matomumas riziką sumažina, tačiau savaime saugumo negarantuoja. Daug lemia tai, kaip anksti vairuotojas pastebi pėsčiąjį, ar sumažina greitį ir suteikia žmogui pakankamai laiko saugiai pereiti gatvę.
„Prie perėjos pavojinga ne tik nepristabdyti. Riziką sukuria ir prielaida, kad pėstysis dar spės pereiti, todėl vairuotojui svarbu reaguoti anksčiau, nei žmogus jau atsiduria važiuojamojoje dalyje. Vyresnio amžiaus žmogui gali reikėti kelių papildomų sekundžių, tačiau eisme būtent jos gali padėti išvengti nelaimės“, – sako A. Juodeikis.
Svarbus atsargumas ir pačiam pėsčiajam – prieš žengiant į važiuojamąją dalį verta įsitikinti, kad artėjanti transporto priemonė iš tiesų sustojo.
Viešajame transporte daugiausia nukenčia senjorai
Didelė vyresnio amžiaus keleivių dalis nukenčia ir viešajame transporte. 2025 metais iš 144 viešajame transporte sužeistų keleivių 91 buvo senjoras. Jie sudarė 63 proc. visų nukentėjusiųjų.
Pavojus gali kilti net ir neįvykus avarijai – autobusui ar troleibusui staigiau pajudėjus arba stabdant, kai keleivis dar nespėjo atsisėsti ar įsikibti.
„Žmogus jau įlipo, bet dar neatsisėdo, transportas pajuda, o jis dar ieško, kur įsikibti, autobusas dar nesustojo, o keleiviai jau spaudžiasi prie durų. Tokiose situacijose pasiūlyti vietą, neužstoti praėjimo ar leisti ramiai įlipti nėra vien mandagumo klausimas – tai saugumo priemonė“, – teigia A. Juodeikis.
Jo teigimu, riziką galima sumažinti paprastais veiksmais: neužstoti durų ir praėjimų, palikti laisvą priėjimą prie turėklų, pasiūlyti vyresniam žmogui vietą atsisėsti ar padėti su nešamais daiktais.
Pavojingiausias gali būti skubėjimas
Vyresnio amžiaus pėstiesiems svarbu įvertinti ir maršrutą bei matomumą. Tamsiuoju paros metu atšvaitas turėtų būti prisegtas gerai matomoje vietoje, o esant galimybei verta rinktis geriau apšviestas ir saugesnes perėjas.
A. Juodeikis pabrėžia, kad nemažai pavojingų situacijų kyla dėl skubėjimo: „Vairuotojui svarbu greitį mažinti dar prieš pėsčiajam žengiant į važiuojamąją dalį, o pačiam pėsčiajam – įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo“, – sako jis.
Papildomo atsargumo reikia ir išlipus iš viešojo transporto. Gatvės nereikėtų kirsti iškart prieš autobusą ar už jo, nes tokioje vietoje kitų transporto priemonių vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai.
Pasak A. Juodeikio, saugumo priemonės neturėtų riboti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumo. Svarbiau sudaryti sąlygas jiems saugiai judėti ir įvertinti situacijas, kuriose keliomis papildomomis sekundėmis ar didesniu aplinkinių dėmesingumu galima sumažinti nelaimės riziką.
