Kasdieniai vairuotojų įpročiai tapo nauju finansinių nusikaltėlių taikiniu. Lietuvoje sparčiai plinta klastinga apgaulės schema, kuria siekiama išvilioti gyventojų banko kortelių duomenis bei prisijungimus prie interneto bankininkystės.
Sukčiai vilioja gyventojus pranešimais apie tariamai nesumokėtą stovėjimo mokestį, o sostinėje nusikaltėliai žengė dar toliau – netikrus QR kodus klijuoja tiesiai ant parkomatų.
Apgaulingos žinutės
Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad nusikaltėliai vis dažniau išnaudoja situacijas, su kuriomis gyventojai susiduria kasdien. Gautas pranešimas apie kelis eurus siekiančią skolos sumą daugeliui vairuotojų nesukelia įtarimų. Nusikaltėliai tyčia sukelia skubos jausmą ir gąsdina ženkliai didesnėmis baudomis, tikėdamiesi, kad žmogus priims skubotą sprendimą.
Pastaruoju metu nusikaltėliai derina kelis skirtingus atakos kanalus. Dalis gyventojų gauna trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikras svetaines, o kiti užkimba ant parkomatų užklijuotų QR kodų.
Nuskenavęs tokį kodą arba spustelėjęs žinutėje esančią nuorodą, vairuotojas patenka į apgaulingą mokėjimo puslapį. Šios svetainės išvaizda beveik nesiskiria nuo oficialių parkavimo paslaugų teikėjų sistemų. Įvestus kortelės duomenis ar prisijungimo informaciją nusikaltėliai iškart panaudoja pinigams išvilioti.
Kaip atpažinti klastotę ir nepakliūti į sukčių spąstus
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis atkreipia dėmesį, kad oficialūs parkavimo paslaugų teikėjai niekada neragina atlikti mokėjimų per atsitiktines nuorodas ar gatvėje rastus QR kodus. Kilus bet kokiam įtarimui dėl tariamos skolos, specialistai pataria informaciją tikrinti tik oficialiose programėlėse arba patiems naršyklėje įvedus paslaugos teikėjo adresą.
Apsaugoti savo finansus padeda ir papildomos technologinės priemonės. Ekspertai primena, kad vartotojų saugumą didina naršyklėse integruoti apsaugos įrankiai, antivirusinės programos bei specializuoti sprendimai, tokie kaip „Telia Safe“, gebantys laiku įspėti apie potencialiai pavojingas svetaines. Svarbiausia apsaugos priemone išlieka kritinis vertinimas ir atsisakymas spausti neaiškias nuorodas.
