Prie Zindelfingeno gamyklos vartų susirinko ne klientai ir ne naujo modelio premjeros svečiai. Į gatvę išėjo žmonės, kurie „Mercedes-Benz“ automobilius kuria, gamina ir parduoda. Jų žinutė vadovybei buvo aiški – taupyti darbuotojų atlyginimų ir laiko sąskaita nevalia.
Profesinės sąjungos „IG Metall“ duomenimis, proteste Zindelfingene dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. „Mercedes-Benz“ nurodė perpus mažesnį skaičių – apie 10 tūkst.
Akcijos tą pačią dieną vyko ir kituose bendrovės padaliniuose, tarp jų – Untertiurkheime, Raštate, Brėmene, Berlyne ir Hamburge. Profesinės sąjungos teigimu, Badene-Viurtemberge prie protestų prisidėjo daugiau kaip 26 tūkst. darbuotojų.
Darbuotojų nepasitenkinimą sukėlė bendrovės vadovybės laiškas, kuriame padėtis Vokietijoje pavadinta dramatiška. „Mercedes-Benz“ teigia turinti dar sparčiau mažinti sąnaudas, kad galėtų konkuruoti su kitais gamintojais. Tarp svarstomų priemonių – ilgesnis darbo laikas už tą patį atlyginimą ir dalies veiklos perkėlimas į šalis, kuriose darbo jėga kainuoja mažiau.
Išmoką gaus, bet metais vėliau
Pirmąją taupymo pasekmę darbuotojai pajuto jau liepą. Maždaug 90 tūkst. iš 108 tūkst. „Mercedes-Benz“ darbuotojų Vokietijoje negavo planuotos specialiosios išmokos, siekiančios 18,4 proc. individualaus mėnesio atlyginimo.
Vadinamoji transformacijos išmoka nėra panaikinta – jos mokėjimas nukeltas į 2027 metus. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia, kad dalies šiemet planuotų pajamų teks laukti dar metus. Bendrovė pasinaudojo kolektyvinėje sutartyje numatyta galimybe išmoką atidėti, kai įmonė patiria ekonominių sunkumų.
Kur kas didesnę įtampą kelia vadovybės ketinimas keisti darbo laiką. Bendrovė nori mažinti vienos darbo valandos kainą ne tik gamyboje, bet ir automobilių kūrimo, pardavimo bei administracijos padaliniuose. Paprastai tariant, svarstoma, kaip darbuotojai galėtų dirbti ilgiau nepadidinus jų atlyginimo.
Ginčas dėl 35 valandų darbo savaitės
Daugeliui Vokietijos automobilių pramonės darbuotojų 35 valandų darbo savaitė nėra tik skaičius darbo sutartyje. Tai viena svarbiausių profesinių sąjungų per kelis dešimtmečius iškovotų socialinių garantijų.
Iki jos buvo einama palaipsniui – po ilgų derybų, streikų ir darbdavių pasipriešinimo. Vakarų Vokietijos metalo ir elektros pramonėje 35 valandų darbo savaitė galutinai įsitvirtino 1995 metais.
Todėl kalbas apie ilgesnį darbą be didesnio atlygio „IG Metall“ vertina ne kaip nedidelį darbo organizavimo pakeitimą, o kaip mėginimą atsisakyti ilgai galiojusių susitarimų.
„Mercedes-Benz“ bendrosios darbuotojų tarybos pirmininkas Ergunas Lümali teigia, kad bendrovės konkurencingumo problemų neišspręs ilgesnės pamainos ar mažesnės darbuotojų pajamos. Jo nuomone, gamintojui pirmiausia reikia patrauklių automobilių, spartesnių sprendimų, investicijų į technologijas ir paprastesnės vidinės tvarkos.
Profesinės sąjungos atstovai neprieštarauja, kad „Mercedes-Benz“ padėtis sudėtinga. Tačiau jie nesutinka, kad didžiausia taupymo našta tektų darbuotojams, kurie neturėjo įtakos sprendimams dėl modelių strategijos, investicijų ar bendrovės veiklos Kinijoje.
Taupymo planas apima visą bendrovę
Darbo laikas ir atidėta išmoka yra tik dalis gerokai platesnės „Next Level Performance“ programos. Iki 2027 m. „Mercedes-Benz“ siekia gamybos sąnaudas sumažinti maždaug 10 proc., o iki 2030-ųjų – 20 proc. Pastoviąsias sąnaudas bendrovė per kelerius metus planuoja apkarpyti daugiau kaip dešimtadaliu.
Gamintojas ketina paprastinti valdymo struktūrą, sparčiau diegti skaitmeninius sprendimus ir dirbtinį intelektą, mažinti administracinio darbo apimtį. Dalis produktų kūrimo ir administracinių funkcijų gali būti perkelta į šalis, kuriose tokia veikla kainuoja mažiau.
Tai nereiškia, kad visos svarbiausios pareigybės iškeliaus už Vokietijos ribų. Tačiau naujų automobilių ir jų programinės įrangos kūrimas vis dažniau bus dalijamas tarp skirtingose šalyse veikiančių padalinių. Bendrovė taip pat siekia didesnę dalį automobilių gaminti arčiau pagrindinių pardavimo rinkų – ypač Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje.
Padėtis – ne iš geriausių
Bendrovės vadovybė spaudimą mažinti sąnaudas aiškina prastėjančiais finansiniais rezultatais, silpnesne automobilių paklausa ir išaugusiomis tarptautinės prekybos išlaidomis.
2026 m. pirmąjį ketvirtį „Mercedes-Benz Group“ pajamos sumažėjo 5 proc. ir siekė 31,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas smuko 17 proc. – iki 1,9 mlrd. eurų, o grynasis pelnas tokiu pačiu tempu sumažėjo iki 1,43 mlrd. eurų.
Pagrindinio lengvųjų automobilių padalinio pardavimai per tą patį laikotarpį sumažėjo 6 proc. – iki 419,4 tūkst. automobilių. Kinijoje, kur Vokietijos gamintojai vis sunkiau konkuruoja su vietos gamintojais, „Mercedes-Benz“ pardavimai krito 27 proc.
Papildomų išlaidų kelia JAV muitai, žaliavų kainos, investicijos į naujus modelius ir būtinybė vienu metu kurti elektrinius bei vidaus degimo variklius turinčius automobilius.
Bendrovė iki 2027 m. ketina pristatyti apie 40 naujų ar atnaujintų modelių, todėl taupyti bandoma ne mažinant produktų planus, o mažinant jų kūrimo ir gamybos sąnaudas.
