Europos Sąjunga gali išplėsti Kinijoje pagamintiems automobiliams taikomus papildomus muitus. Šį kartą jų taikinyje atsidurtų įkraunamieji hibridai, kurių kiniškos markės Europoje pradėjo parduoti gerokai daugiau po to, kai buvo apmokestinti elektromobiliai.
Vokietijos verslo laikraščio „Handelsblatt“ duomenimis, Europos Komisija jau atliko parengiamuosius darbus, todėl nauji kompensaciniai muitai galėtų būti įvesti sulaukus pakankamo ES valstybių narių palaikymo.
Priemonės pirmiausia būtų nukreiptos į tokius gamintojus kaip BYD, „Chery“ ir SAIC. Vis dėlto Europos Komisija šios informacijos oficialiai nekomentuoja, o galutinis sprendimas ir galimi tarifų dydžiai kol kas nepaskelbti.
Įkraunamiesiems hibridams papildomi muitai netaikomi
Nuo 2024 m. spalio pabaigos Kinijoje pagamintiems elektromobiliams ES taiko papildomus kompensacinius muitus. Jie buvo įvesti po tyrimo, kuriame Europos Komisija nustatė, kad Kinijos elektromobilių gamybos grandinė naudojasi valstybės subsidijomis ir gali pakenkti Europos gamintojams.
Priklausomai nuo gamintojo, papildomas tarifas siekia nuo 7,8 iki 35,3 proc. Jis pridedamas prie įprasto 10 proc. automobilių importo muito.
Kinijoje pagamintiems BYD elektromobiliams taikomas 17 proc., „Geely“ – 18,8 proc., o SAIC – 35,3 proc. papildomas muitas. Šanchajuje surenkamiems „Tesla“ automobiliams nustatytas individualus 7,8 proc. tarifas.
Dabartinės priemonės apima vien elektros varikliais varomus automobilius, įskaitant modelius su vidaus degimo varikliu veikiančiu ridos ilgintuvu. Tačiau tradiciniai įkraunamieji hibridai, kuriuose vidaus degimo variklis gali tiesiogiai sukti ratus, liko už šių muitų ribų.
Kinijos gamintojai greitai pakeitė strategiją
Įvedus elektromobilių muitus, Kinijos gamintojai pradėjo Europoje aktyviau siūlyti įkraunamuosius hibridus. Tokiems modeliams šiuo metu galioja tik įprastas 10 proc. importo tarifas.
Šis skirtumas gali būti reikšmingas. Pavyzdžiui, BYD elektromobiliui, kuriam taikomas bendras 27 proc. muitas, importo mokesčiai gali būti daugiau nei du kartus didesni nei panašios vertės įkraunamajam hibridui.
Tyrimų bendrovės „Rho Motion“ duomenimis, dar 2025 m. kovą BYD Europos Sąjungoje pardavė 3 269 įkraunamuosius hibridus, nors 2024 m. liepą tokių automobilių beveik nepardavinėjo. „Chery“ pardavimai per tą patį laikotarpį išaugo nuo beveik nulio iki 757 automobilių.
Vienas automobilių pramonės atstovas „Handelsblatt“ teigė, kad Kinijos gamintojai greitai pastebėjo esamą spragą ir ja pasinaudojo. Jo vertinimu, norėdama išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas, ES turėtų įtraukti įkraunamuosius hibridus į dabartinę muitų sistemą.
Tarifai galėtų keisti automobilių kainas
Kol kas neaišku, kokio dydžio tarifai galėtų būti pritaikyti įkraunamiesiems hibridams. Tikėtina, kad prieš priimant galutinį sprendimą reikėtų įvertinti konkrečių gamintojų gaunamas subsidijas ir jų poveikį Europos automobilių pramonei.
Jeigu būtų pasirinkta į elektromobilių muitus panaši sistema, tarifai galėtų skirtis priklausomai nuo gamintojo bendradarbiavimo atliekant tyrimą ir nustatyto valstybės paramos dydžio.
Papildomi muitai padidintų Kinijoje pagamintų įkraunamųjų hibridų importo kainą. Gamintojai galėtų dalį išlaidų prisiimti patys, tačiau tikėtina, kad bent dalis jų būtų perkelta pirkėjams.
Tai ypač svarbu tokioms markėms kaip BYD ir „Chery“, kurios Europoje sparčiai auga siūlydamos gausią standartinę įrangą ir mažesnes kainas nei dalis tradicinių konkurentų.
Gamybą kelia į Europą
Kinijos bendrovės į galimus prekybos apribojimus reaguoja ne tik keisdamos parduodamų modelių asortimentą. Jos vis aktyviau ruošiasi automobilius gaminti pačioje Europoje.
BYD pirmąją savo lengvųjų automobilių gamyklą Europoje stato Segede, Vengrijoje. Automobilių surinkimą joje planuojama pradėti 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį. Bendrovė taip pat ieško vietos antrajai Europos gamyklai.
SAIC planuoja statyti savo pirmąją ES gamyklą Galisijoje, Ispanijoje. Tuo metu „Chery“ kartu su Ispanijos bendrove „Ebro“ ruošiasi gaminti automobilius buvusioje „Nissan“ gamykloje Barselonoje.
Europoje pagamintiems automobiliams Kinijos importui skirti papildomi muitai nebūtų taikomi. Todėl vietos gamyba ilgainiui gali tapti svarbiausiu būdu Kinijos bendrovėms išlaikyti konkurencingas kainas ir toliau plėstis ES rinkoje.