Lietuva oficialiai žengia į naują susisiekimo etapą – nuo šiol šalies keliuose bus galima sutikti automobilius, galinčius savarankiškai perimti dalį vairavimo funkcijų.
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) priėmė istorinį sprendimą pripažinti Nyderlandų transporto priemonių administracijos (RDW) išduotą laikiną Europos Sąjungos tipo patvirtinimą prižiūrimo visiško savivaldžio vairavimo sistemai, geriau žinomai kaip „FSD“ (angl. Full Self-Driving, Supervised).
Nors technologijos tobulėja žaibišku greičiu, esminė taisyklė nesikeičia – visa atsakomybė už transporto priemonę ir toliau gula ant vairuotojo pečių.
Technologijos ilgesnėms kelionėms
Susisiekimo ministras Juras Taminskas džiaugiasi, kad Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų Europos valstybių, atvėrusių kelius tokio lygio inovacijoms. Pasak ministro, šios modernios sistemos jau dabar gali realiai prisidėti prie saugesnio ir kur kas patogesnio vairavimo.
Tokios technologijos ypatingai pravers leidžiantis į ilgesnes keliones ar tiesiog bandant įveikti varginantį, monotonišką eismą spūstyse. Visgi politikas griežtai pabrėžia, kad tai dar nėra visiškai autonominis vairavimas, todėl atsipalaiduoti prie vairo negalima.
Vairuotojas privalo nuolat stebėti eismo situaciją ir būti pasirengęs bet kurią akimirką perimti automobilio valdymą į savo rankas. Pagrindinis valstybės uždavinys šiuo metu yra užtikrinti, kad teisinis reguliavimas spėtų koja kojon su technologijų raida, o pačios inovacijos į šalies kelius įsilietų saugiai bei atsakingai.
Europinė patirtis ir antrojo lygio sistemos
Šis svarbus sprendimas priimtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatomis, kurios suteikia valstybėms narėms lankstumo pripažinti kitų bendrijos šalių išduotus laikinus patvirtinimus pačioms naujausioms transporto technologijoms.
Toks teisinis mechanizmas leido Lietuvai pasikliauti Nyderlandų ekspertų atliktu vertinimu ir nacionaliniu lygmeniu įteisinti vadinamąsias antrojo lygio (SAE Level 2) sistemas.
Praktiškai tai reiškia, kad automobilis gali automatizuotai atlikti tam tikras užduotis – savarankiškai išlaikyti transporto priemonę eismo juostoje, reguliuoti greitį ar net padėti manevruoti intensyvaus eismo sąlygomis. Nepaisant šių įspūdingų galimybių, sistema veikia tik kaip itin protingas pagalbininkas, o ne savarankiškas vairuotojas.
Baltijos šalių vienybė
Pradėdama taikyti šias technologijas, Lietuva aktyviai remiasi Nyderlandų patirtimi, kur panašios vairavimo pagalbos sistemos jau sėkmingai išbandomos realiomis kasdienio eismo sąlygomis.
Tai vertinama kaip dar vienas tvirtas žingsnis link modernesnio ir efektyvesnio transporto tinklo sukūrimo. Siekiant, kad ši vizija taptų realybe visame regione, susisiekimo ministras J. Taminskas vizito Taline metu kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis pasirašė specialų memorandumą.
Šiuo dokumentu Baltijos šalys sutarė vienyti jėgas ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą autonominio transporto plėtros srityje, taip užtikrinant bendrą ir inovacijoms atvirą reguliavimo modelį.