Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, šalies automobilių pramonės atstovai ir abiejų pagrindinių partijų politikai siunčia aiškią žinutę – JAV automobilių rinka neturi būti atverta Kinijos bendrovėms.
Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, tokį spaudimą išprovokavo sausio mėnesį išsakyti paties D. Trumpo žodžiai, jog būtų puiku, jei Kinijos ar Japonijos gamintojai JAV statytų savo gamyklas ir kurtų darbo vietas vietos gyventojams.
Šie pareiškimai sukėlė aliarmą pramonės sektoriuje, kuris ilgus metus aktyviai lobavo siekdamas užkirsti kelią Kinijos automobilių importui per griežtas duomenų saugumo taisykles ir aukštus muitus.
Pramonės ir politikų nuogąstavimai
Automobilių ir jų detalių gamintojai, plieno pramonės atstovai bei profesinės sąjungos suvienijo jėgas argumentuodami, kad Kinijos bendrovės turi nesąžiningą pranašumą.
Nerimą kelia neribota Kinijos valstybės finansinė parama, milžiniški gamybos mastai, technologinis pranašumas elektromobilių sektoriuje ir itin žemos kainos. JAV atstovų teigimu, atvėrus rinką, tokia konkurencija tiesiog sunaikintų vietinius ir kitus užsienio gamintojus bei sužlugdytų JAV gamybos pramonės branduolį.
Siekdami užkirsti tam kelią, Mičigano valstijos atstovė Elissa Slotkin ir Ohajo respublikonas Bernie Moreno pristatė Susietųjų transporto priemonių saugumo įstatymo projektą (angl. Connected Vehicle Security Act).
Šis abiejų partijų palaikomas dokumentas teisiškai įtvirtintų dar buvusio prezidento Joe Bideno įvestą draudimą Kinijos automobiliams, grįstą duomenų rinkimo rizikomis, ir taip užkirstų kelią bet kokiems bandymams šį sprendimą atšaukti ateityje. Atstovų rūmų versija eina dar toliau ir siūlo uždrausti bet kokią pramonės partnerystę su Kinijos bendrovėmis.
Nacionalinio saugumo grėsmė
Politikai ir ekspertai akcentuoja ne tik ekonominius, bet ir kibernetinio saugumo iššūkius. Pasak įstatymo projektą remiančių atstovų Debbie Dingell ir Johno Moolenaaro, kiekviena šiuolaikinė transporto priemonė JAV keliuose iš esmės yra judantis duomenų rinkimo įrenginys, realiu laiku fiksuojantis informaciją apie buvimo vietą, žmonių judėjimą ir infrastruktūrą. Dėl šios priežasties, jų teigimu, Kinijos transporto priemonėms ar jų komponentams negalima leisti tapti šios sistemos dalimi.
Panašios pozicijos laikosi ir Informacinių technologijų ir inovacijų fondas (ITIF). Nors anksčiau fondas kritikavo D. Trumpo įvestus muitus, šį kartą jis palaiko siūlomus ribojimus.
Fondo viceprezidentas Stephenas Ezellas pabrėžė, kad Kinijos automobilių gamintojai nėra įprasti rinkos konkurentai – jų elektromobiliai yra dešimtmečius trunkančio valstybės remiamo merkantilizmo rezultatas, o šioms įmonėms įsitvirtinus JAV rinkoje, padarytą žalą ekonomikai ir nacionaliniam saugumui būtų itin sunku atitaisyti. Šiuos raginimus oficialiais laiškais jau parėmė 74 demokratai ir 52 respublikonai.
Pigių modelių plėtra
JAV pramonė siekia išvengti scenarijaus, kurį šiuo metu stebi Europoje ir kaimyninėje Meksikoje. Kadangi JAV rinkoje naujo automobilio vidutinė kaina jau viršija 51000 dolerių ribą, vietos gamintojai tampa itin pažeidžiami pigesnių kiniškų alternatyvų atžvilgiu.
Statistika rodo sparčią Kinijos ekspansiją: praėjusiais metais Kinijos prekių ženklų rinkos dalis Europoje padvigubėjo iki 6 procentų.
Atskirose šalyse šie skaičiai dar įspūdingesni – Norvegijoje jie užėmė 14, Didžiojoje Britanijoje 11, o Italijoje ir Ispanijoje po 9 procentus rinkos. Kaimyninėje Kanadoje kasmet jau importuojama 49000 kiniškų elektromobilių, o Meksikoje parduodami net 34 Kinijos automobilių prekių ženklai, užimantys apie 15 procentų vietos rinkos.
Kainų skirtumai yra drastiški. Pavyzdžiui, bendrovės „Geely“ gaminamas elektromobilis „EX2“ Meksikoje kainuoja apie 22700 dolerių.
Nors tai yra dvigubai daugiau nei pačioje Kinijoje, ši kaina vis tiek yra gerokai mažesnė už pigiausią JAV rinkoje siūlomą „Tesla Model 3“, kurio kaina prasideda nuo 38630 dolerių.
Net ilgametę patirtį turinčios „Toyota“ atstovai pripažįsta, kad su tokiu kainų dempingu konkuruoti darosi neįmanoma, akcentuodami akivaizdžią Kinijos vyriausybės subsidijų įtaką galutinei automobilio kainai.