Finansinių nuostolių dėl prastų šalies kelių per pastaruosius metus patyrė beveik kas aštuntas vairuotojas. Ir nors po smūgio į asfalto kraterį dažniausiai nerimaujama dėl pradurtos padangos, draudikų duomenys rodo kur kas niūresnį vaizdą: žalos sumos gali siekti tūkstančius eurų, o tikrieji gedimai neretai išlenda tik po kurio laiko.
Tai atskleidė asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Realus vaizdas keliuose
Apklausos duomenys negailestingi – Lietuvos kelių būklę pozityviai vertina vos 9 proc. vairuotojų. Net 78 proc. apklaustųjų pripažino, kad per pastaruosius metus buvo įvažiavę į duobę, tačiau jiems nusišypsojo sėkmė išvengti finansinių nuostolių.
Visgi pasisekė ne visiems. 10 proc. respondentų patyrė iki 500 eurų siekiančius nuostolius, 4 proc. vairuotojų automobilio remontas atsiėjo daugiau nei 500 eurų.
Daugiausia nukentėjusiųjų (32 proc.) sudaro kaimo vietovių gyventojai, nors jų patiriami apgadinimai dažniausiai yra smulkesni.
„Net ir tie vairuotojai, kurie nepatyrė tiesioginių nuostolių, susiduria su prasta kelių kokybe ir ją vertina kritiškai. Pavyzdžiui, po žiemos pagrindinėje Lietuvos automagistralėje atsivėrusios didžiulės duobės daliai vairuotojų šiemet sugadino ne tik kelionių planus, bet ir automobilius“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, duobės masiškai atsiveria ten, kur dangos remontas dėl finansavimo stokos buvo atidėtas arba apskritai neįvyko. Tuo tarpu per pastarąjį dešimtmetį atnaujintuose ruožuose tokios problemos – retenybė.
Nematomi gedimai, kainuojantys tūkstančius
Draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patvirtina – prasti keliai išlieka viena dažniausių kreipimosi į draudikus priežasčių. Ypač pavasarį, kai dėl drėgmės ir temperatūrų svyravimų asfalte atsiveria naujos žaizdos (vien šių metų vasarį ir kovą registruoti 88 tokie įvykiai).
2025 m. užregistruota beveik 250 su kelių defektais susijusių KASKO įvykių. Bendra išmokų suma siekė beveik 180 tūkst. eurų (vidutiniškai 725 eurai už įvykį).
2026 m. (iki balandžio mėn.) jau registruoti 124 įvykiai už 108 tūkst. eurų. Vidutinė vieno įvykio žala išaugo iki 876 eurų.
„Vairuotojai dažnai mano, kad po smūgio didžiausia problema bus pažeista padanga, tačiau pasekmės neretai būna kur kas rimtesnės. Ypač važiuojant didesniu greičiu nukenčia ne tik ratai ar ratlankiai, bet ir pakabos elementai, amortizatoriai, vairo mechanizmas, įvairūs jutikliai ar net elektroninės sistemos. Kai kurie gedimai paaiškėja tik vėliau, o remonto išlaidos gali siekti ir tūkstančius eurų“, – įspėja R. Bieliauskas.
Draudikų patirtis rodo, kad blogiausi scenarijai vairuotojams atsieina itin brangiai. Vien šiemet fiksuotas įvykis, kai žala įvažiavus į duobę siekė 5 tūkst. eurų, o praėjusiais metais didžiausia išmoka už tokį incidentą sudarė net 9 000 eurų.