Lietuvoje ketinama griežtinti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių kontrolę. Susisiekimo ministerija siūlo policijai papildomai skirti 45 tūkst. eurų rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Jie leistų pareigūnams tikrinti, kokiu greičiu iš tiesų važiuoja paspirtukininkai, ir lengviau nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu ministerija rengia ir gerokai griežtesnius reikalavimus, kurie galėtų įsigalioti jau kitų metų pavasarį.
Susisiekimo ministerija Vyriausybei teikia siūlymą perskirstyti šiemet nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas. Dalį jų numatoma panaudoti policijos įrangai, skirtai elektrinių paspirtukų, motorinių dviračių ir panašių elektrinių transporto priemonių greičiui matuoti.
Šiuo metu pareigūnų galimybės užfiksuoti tokių transporto priemonių greičio pažeidimus yra ribotos. Ministerija tikisi, kad naujieji prietaisai leis veiksmingiau kontroliuoti, ar paspirtukininkai laikosi nustatytų ribojimų.
„Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Kokiu greičiu leidžiama važiuoti paspirtukais?
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
Dar griežtesnis ribojimas taikomas važiuojant pro pat pėsčiąjį. Jeigu paspirtukininkas juda pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu ar šaligatviu, greitis šalia pėsčiojo negali viršyti 7 km/val.
Ministerijos siūlomi rankiniai greičio matavimo prietaisai leistų policijai lengviau nustatyti tokius pažeidimus. Tačiau kol kas neatskleidžiama, kiek konkrečiai prietaisų planuojama įsigyti ir kada jie galėtų būti pradėti naudoti.
Papildomus 45 tūkst. eurų numatoma skirti iš jau turimų KPPP lėšų. Iš jų 37 tūkst. eurų planuoja sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o dar 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Todėl naujai įrangai įsigyti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiktų.
Paspirtukus savarankiškai vairuoti siūloma leisti tik nuo 18 metų
Griežtesnė greičio kontrolė – tik viena iš Susisiekimo ministerijos rengiamų priemonių. Ministerija taip pat yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama iš esmės sugriežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo tvarką.
Vienas svarbiausių siūlymų – padidinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų. Taip pat norima įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms elektrinėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Ministerija siekia, kad naujoji tvarka įsigaliotų 2027 metų balandžio 1 dieną, dar prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui.
Daugėja sužalotų nepilnamečių
Griežtesnės kontrolės būtinybę Susisiekimo ministerija grindžia augančiu eismo įvykiuose sužeidžiamų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų skaičiumi.
Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios iki lapkričio 15 dienos Lietuvoje buvo sužeisti 189 tokių transporto priemonių vairuotojai. Pernai per tą patį laikotarpį nukentėjo 175 asmenys. Taigi šiemet sužeistųjų skaičius padidėjo 8 procentais.
Dar ryškesnis augimas pastebimas tarp nepilnamečių. Šiemet iki lapkričio 15 dienos buvo sužeisti 94 nepilnamečiai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73. Tai beveik 29 proc. daugiau.
Papildomų klausimų dėl vaikų saugumo kelia ir Transporto kompetencijų agentūros atliktas elgesio prie mokyklų tyrimas. Jo metu nustatyta, kad 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų per pėsčiųjų perėją nevedė dviračio ar paspirtuko.
Nepanaudotus Vilniaus pinigus siūloma skirti kitų savivaldybių keliams
Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo projektu numatomi pokyčiai ir savivaldybių kelių finansavime. Susisiekimo ministerija siūlo papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė.
Šie pinigai iš pradžių buvo numatyti Nemenčinės plento atkarpai nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Dabar juos siūloma perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas.
Galutinį sprendimą dėl šių lėšų, kaip ir dėl papildomo policijos finansavimo, turės priimti Vyriausybė.


