Nors Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, pagal parduodamų naudotų automobilių kainas jis nusileidžia Klaipėdai. Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ duomenimis, uostamiestyje parduoto automobilio medianinė kaina siekia 14,3 tūkst. eurų, o sostinėje – maždaug 500 eurų mažiau. Skiriasi ir pirkėjų pasirinkimai: Vilniuje pirmauja „Volkswagen“, Kaune – „Škoda“, Šiauliuose – „Opel“, o Panevėžyje – „Volvo“.
Tokius skirtumus atskleidė beveik 2 tūkst. bendrovės pardavimų analizė, apimanti 2026 metų sausio–spalio laikotarpį. Nagrinėti sandoriai penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Nors duomenys neatspindi visos naudotų automobilių rinkos, jie leidžia palyginti, kokius automobilius renkasi tos pačios bendrovės klientai skirtinguose miestuose.

Vilniuje dominuoja „Volkswagen“, Klaipėdoje – kitokie favoritai
Sostinėje dažniausiai perkami „Volkswagen“ automobiliai. Antrąją vietą pagal pardavimus užima „Škoda“, o trečiąją – „Volvo“. Tarp konkrečių modelių populiariausi yra „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“ ir „Volvo XC60“.
Kaune pirkėjų pasirinkimai kiek kitokie. Čia pirmauja „Škoda“, po jos rikiuojasi „Volkswagen“, o populiariausių modelių trejetuką sudaro „Škoda Octavia“, „Volkswagen Passat“ ir „Nissan Qashqai“.
Dar ryškesni skirtumai matyti Klaipėdoje. Uostamiestyje populiariausių markių trejetuke yra „Škoda“, „Toyota“ ir „Peugeot“. Tarp konkrečių modelių daugiausia pirkėjų sulaukė „Nissan Qashqai“, „Peugeot 3008“ ir „Toyota C-HR“.
Šiauliuose pirmauja „Opel“, o Panevėžyje – „Volvo“.
„Nors populiariausios markės skiriasi, konkretūs modeliai rodo gana panašius poreikius. Pirkėjai dažniausiai ieško praktiškų, erdvių, šeimai ir kasdienėms kelionėms tinkamų automobilių“, – sako „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.
Klaipėdoje mažiau vokiškų automobilių
Automobilius suskirsčius pagal gamintojų kilmę, skirtumai tarp miestų tampa dar akivaizdesni. Kaune ir Šiauliuose vokiškų markių automobiliai sudaro daugiau nei 35 proc. visų bendrovės pardavimų. Klaipėdoje ši dalis siekia tik apie 25 proc.
Uostamiestyje kur kas didesnę pardavimų dalį užima japoniški ir korėjietiški automobiliai – kartu jiems tenka beveik 34 proc. pardavimų.
P. Valiukėno teigimu, tokių automobilių populiarumas gali būti susijęs su jų ekonomiškumu, patikimumo reputacija ir palyginti nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad šiuos skirtumus lemia ne tik pirkėjų pageidavimai. Svarbus ir konkrečiame mieste siūlomų automobilių pasirinkimas.
Brangiausi automobiliai – Klaipėdoje, tačiau Vilniuje daugiau perkančiųjų už 20 tūkst. eurų
Palyginus parduotų automobilių kainas, pirmąją vietą užima Klaipėda. Čia medianinė automobilio kaina siekia 14,3 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad pusė automobilių parduoti už mažesnę, o kita pusė – už didesnę sumą.
Vilniuje šis rodiklis siekia 13,8 tūkst. eurų, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje svyruoja nuo 12,7 iki 12,8 tūkst. eurų.
Tačiau sostinė pirmauja pagal brangesnių automobilių dalį. Beveik 14 proc. Vilniuje parduotų automobilių kainavo 20 tūkst. eurų arba daugiau.
Tuo metu Panevėžyje beveik trečdalis pirkėjų rinkosi mažiau nei 10 tūkst. eurų kainuojančius automobilius. Šiauliuose tokie pirkiniai sudarė apie 29 proc. pardavimų.
Pasak P. Valiukėno, mažesniuose miestuose automobilio kaina gali turėti didesnę reikšmę, tačiau pasirinkimui taip pat įtakos turi finansavimo galimybės, prekybininkų asortimentas ir individualūs pirkėjų poreikiai.
Šiauliuose beveik septyni iš dešimties pirkėjų renkasi SUV
Dar viena išryškėjusi tendencija – SUV tipo automobilių populiarumas. Visuose penkiuose didmiesčiuose jie sudaro daugiau nei pusę bendrovės parduotų automobilių. Pridėjus universalus, šiems dviem kėbulo tipams tenka beveik 80 proc. visų sandorių.
Labiausiai išsiskiria Šiauliai. Čia SUV sudaro beveik 67 proc. pardavimų – gerokai daugiau nei kituose miestuose.
Kaune padėtis kitokia. SUV dalis čia siekia apie 44 proc., tačiau gerokai populiaresni universalai, kuriems tenka 30 proc. pardavimų. Tradiciniai sedanai sudaro vos apie 4 proc. visų analizuotų pardavimų.
P. Valiukėno teigimu, SUV pirkėjus vilioja aukštesnė sėdėjimo padėtis, patogesnis įlipimas ir erdvesnis salonas. Be to, kompaktiški šio tipo automobiliai dažnai naudoja palyginti nedaug degalų, todėl pirkėjams gali būti tinkami ir kasdienėms kelionėms mieste.
Hibridų daugėja, tačiau elektromobiliai dar nepopuliarūs
Skirtingų miestų pirkėjai nevienodai renkasi ir automobilių variklius. Vilniuje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai – jie sudaro beveik 45 proc. pardavimų. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dažniau perkami benzininiai modeliai.
Tuo metu vis didesnę pardavimų dalį užima elektrifikuoti automobiliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį hibridai ir elektromobiliai sudarė apie 12 proc. „Longo LT“ pardavimų, o trečiąjį ketvirtį jų dalis išaugo iki beveik 19 proc.
Didžiausia elektrifikuotų automobilių dalis tarp penkių didmiesčių užfiksuota Klaipėdoje – taip pat beveik 19 proc., tačiau šį augimą daugiausia lemia hibridai. Iš beveik 2 tūkst. analizuotų pardavimų vos 13 teko elektromobiliams.
„Augimą pirmiausia lemia hibridiniai automobiliai. Tai rodo, kad pirkėjai vis labiau domisi elektrifikuotais automobiliais, tačiau kol kas dažniau renkasi hibridus, leidžiančius mažinti degalų sąnaudas iš esmės nekeičiant įprastų automobilio naudojimo įpročių“, – teigia P. Valiukėnas.


