Dešimtmečius vidutinės Europos šeimos standartinis pasirinkimas buvo kompaktinis hečbekas, o prireikus vežti daugiau daiktų – universalas.
Prasidėjus XXI amžiui, per visus automobilių segmentus lyg nesustabdoma jėga persirito miesto visureigių (SUV) populiarumo banga. Nors krosoveriai šiandien vis dar karaliauja rinkoje, išaugusios jų kainos daugybę vairuotojų vėl verčia atsigręžti į tradicinius ir praktiškus formatus.
Krosoverių bumas ir iš rinkos pasitraukę hečbekai
Miesto visureigių populiarumas kasmet gerino vis naujus rekordus. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimais, pernai daugiau nei kas antras (59,2 proc.) parduotas automobilis Senajame žemyne turėjo būtent SUV tipo kėbulą. Šią madą noriai perėmė ir pirkėjai Lietuvoje – „AutoTyrimų“ ir „Regitros“ duomenimis, 2025 metais mūsų šalyje visureigiai ir krosoveriai sudarė apie 62 proc. visų naujai įregistruotų asmeninių automobilių.
Dėl pralaimėtos konkurencinės kovos kai kurie anksčiau populiarūs tradiciniai modeliai, tokie kaip „Ford Focus“, „Renault Megane“ su vidaus degimo varikliais ar „Fiat Tipo“, net išnyko iš rinkos.
Išaugusios kainos verčia keisti prioritetus
Tačiau pastaruoju metu rinkos specialistai pastebi naujos tendencijos užuomazgas. Nuosekliai ir stipriai auganti naujų krosoverių kaina verčia dalį pirkėjų iš naujo persvarstyti savo poreikius. Portalo „Autoplius.lt“ duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje 2020 metais vidutinė įsigyto naujo automobilio kaina siekė 28 tūkst. eurų, o pernai ši suma jau užkopė iki 43 tūkst. eurų.
Prisiminti ilgą laiką puikiai daugybės šeimų lūkesčius pateisinusius automobilius skatina ir patys gamintojai. Pavyzdžiui, „Kia“ į Europą šiemet atvežė visiškai naują hečbeką „K4“ bei itin erdvų universalą „K4 Sportswagon“. Gamintojai neslepia siekiantys pasiūlyti europiečiams lygiavertę, praktišką alternatyvą, kuri technologiniu požiūriu nenusileidžia tokiems SUV modeliams kaip „Sportage“ ar „Seltos“.
Universalumas – pagrindinis reikalavimas šeimos transportui
Vienas svarbiausių kriterijų renkantis kompaktinės klasės automobilį šeimai yra jo universalumas – jis turi būti pakankamai manevringas mieste, tačiau užtikrinti stabilią dinamiką ilgose išvykose greitkeliais. Automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas pastebi, kad konkretaus variklio pasirinkimą šiandien turėtų padiktuoti šeimos gyvenimo būdas.
„Jei norite visko viename – ir ekonomijos, ir dinamikos – tikrai galima svarstyti iš tinklo įkraunamą hibridą. Dyzeliniai varikliai šiandien atrodo kiek praradę savo pozicijas, bet jeigu dažnai keliaujama ir nuolat įveikiami dideli atstumai, kol kas nėra nieko geresnio“, – dėsto specialistas.
Gamintojai stengiasi atitikti šiuos skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, naująjį „Kia K4“ mūsų regione siūloma komplektuoti su 1 arba 1,6 litro benzininėmis bei švelniojo hibrido jėgainėmis, išvystančiomis nuo 115 iki 180 arklio galių. Konkurentai taip pat nesnaudžia: hibridinė „Opel Astra“ pasiekia 145, elektrinė „Citroën ë-C4“ versija – iki 156, o „Peugeot 308“ arsenale vis dar galima rasti 131 arklio galios dyzelinį agregatą.
Kiekvienas erdvės centimetras turi prasmę
Visgi variklio galia tėra viena dedamoji. Kasdieniam šeimos automobiliui kur kas svarbiau yra sumanus erdvės paskirstymas. Naujajame „Kia K4“ modelyje pasiektas maksimalus tūrinis efektyvumas: nors automobilio ilgis yra 4,44 metro, atstumas tarp jo ašių, tiesiogiai lemiantis erdvę keleiviams, siekia 2,72 metro. Palyginimui, „Opel Astra“ turi 2,67 m, o „Toyota Corolla“ – 2,64 metro ratų bazę.
Skiriasi ir bagažinių talpa: „Corolla“ siūlo 361, „Honda Civic“ – 410, „Peugeot 308“ – 412, o naujasis „Kia K4“ – 438 litrus erdvės. Pastarojo modelio universalo versija leidžia bagažinės tūrį padidinti iki retam krosoveriui pasiekiamų 604 litrų.
„Salono erdvė ar bagažinė svarbi tiek, kiek ji realiai išnaudojama. Vyresni vaikai ar paaugliai vargu ar bus patenkinti, jei kelionės metu kojos remsis į priekinės sėdynės atlošą. Tas pats galioja ir bagažinei – tiems, kam nuolat reikia vežti vežimėlius ar sporto krepšius, bus svarbus kiekvienas litras ir papildoma dėtuvė“, – akcentuoja V. Kudarauskas.
Saugumas, kurio reikalauja lietuviškas klimatas
Galiausiai, renkantis automobilį, būtina įvertinti Lietuvos klimatą, kuris kelia specifinių iššūkių. Rudenį ir žiemą eismo sąlygos tampa sunkiai prognozuojamos dėl ankstyvų sutemų, lietaus, šlapdribos ir nuolatinio purvo keliuose, todėl aktyvaus saugumo technologijos šeimos automobilyje tampa būtinybe.
„Saugumas šeimos automobiliuose turėtų būti be kompromisų ir siekti maksimalų lygį. Važiuojant su šeima kelyje gali nutikti visko. Todėl čia nereikėtų daryti nuolaidų ar taupyti“, – griežtai pataria ekspertas.
Laimei, modernūs hečbekai ir universalai jau pasižymi solidžiais technologijų rinkiniais. Pavyzdžiui, „Opel Astra“ modelyje montuojami matriciniai LED žibintai, „Peugeot 308“ turi perspėjimo apie skersinį eismą sistemą. O „Kia K4“ modelyje įdiegta inovatyvi aklosios zonos stebėjimo sistema, kuri, įjungus posūkio signalą, į prietaisų skydelį transliuoja vaizdą iš aklosios zonos – tai ypač gelbsti žiemą, kai šoninius veidrodėlius greitai užlipdo sniegas. Be to, tokiuose modeliuose integruotos skaitmeninio rakto technologijos leidžia atrakinti ir užvesti automobilį nė neištraukus išmaniojo telefono iš kišenės.