Vairavimo kultūra pradeda formuotis gerokai anksčiau, nei žmogus pirmą kartą atsisėda prie automobilio vairo. „Aurum 1006 km“ lenktynių organizatorius Darius Jonušis įsitikinęs, kad požiūrį į greitį, saugos diržus ir atsakomybę kelyje vaikai perima iš šeimos bei aplinkinių, todėl apie saugų eismą neužtenka pradėti kalbėti tik vairavimo mokykloje.
Apie tai D. Jonušis kalbėjo Transporto saugumo forume, kuriame pristatė automobilių sporto renginių galimybes prisidėti prie saugaus eismo kultūros.
„Vairuotojais tampama ne tuomet, kai išlaikai egzaminus ir gauni vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojai ugdomi nuo vaikystės, nuo to, ką girdi iš draugų, tėvų, senelių“, – sako jis.
Anot D. Jonušio, dar iki vairavimo pamokų žmogus jau būna susiformavęs tam tikrą supratimą apie greitį, saugos diržų naudojimą ar elgesį kelyje.
„Kartais kažkur nugirsta frazė gali tapti suvokimo apie vieną ar kitą temą pagrindu, tad su kokiu žinių apie atsakomybę, saugos diržus ar greitį bagažu žmogus ateina mokytis vairuoti, tą jis ir turi pasąmonėje“, – teigia lenktynių organizatorius.
Greičiui vieta yra, bet ne viešajame kelyje
Automobilių sportas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sunkiai suderinamas su kalbomis apie saugų eismą – žiūrovai į lenktynes atvyksta būtent dėl greičio.
Tačiau, D. Jonušio teigimu, lenktynių trasa kartu aiškiai parodo, kur tokiam greičiui yra vieta.
Varžybose jis neatsiejamas nuo griežtų taisyklių, pasiruošimo, disciplinos, aplinkos stebėjimo ir gebėjimo numatyti kitų dalyvių veiksmus. Viešajame eisme svarbiausia ne tai, kokį greitį automobilis ar jo vairuotojas gali pasiekti, bet kaip atsakingai žmogus priima sprendimus.
Todėl saugaus eismo ugdymas, D. Jonušio nuomone, negali apsiriboti viena socialine kampanija ar trumpalaikiu šūkiu.
„Apie tai reikia kalbėti nuolat ir skirtingais būdais. Niekada nežinai, kuri žinutė vaikui, paaugliui ar jau vairuojančiam žmogui galiausiai įstrigs“, – sako jis.
Lenktynes nori išnaudoti ir švietimui
2027 m. liepos 14–17 dienomis Palangoje vyks jau 28-osios „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės. Pirmosios 1000 km lenktynės Palangoje surengtos 2000 metais, o nuo tada jos vyksta kasmet.
Per daugiau nei ketvirtį amžiaus renginys išaugo gerokai už pačių ištvermės lenktynių ribų, o organizatoriai jo auditoriją siekia išnaudoti ir kalbėdami apie saugų eismą.
D. Jonušio teigimu, prie tokių iniciatyvų prisideda ir valstybės institucijos.
„Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, jog tai nėra vien lenktynės. Tai viso Lietuvos pajūrio regiono renginys, kuriame galima skleisti svarbias žinutes ir vykdyti įvairias veiklas. Tą ne vienus metus daro Susisiekimo ministerija, Lietuvos policija, „Via Lietuva“, – sako jis.
Anot organizatoriaus, didelė ir įvairaus amžiaus auditorija suteikia galimybę apie eismo saugumą kalbėti ne tik jau vairuojantiems žmonėms.
Dabartiniai žiūrovai kažkada patys buvo vaikai
Per beveik tris dešimtmečius pasikeitė ir pačios lenktynių auditorijos kartos. Žmonės, kurie prieš keliolika ar daugiau metų į Palangą atvykdavo kartu su tėvais, šiandien patys yra vairuotojai, o dalis jų į renginį jau atsiveža savo vaikus.
D. Jonušio nuomone, tai dar kartą parodo, kodėl eismo saugumo temos turi kartotis nuosekliai.
Vaiko požiūris į greitį ar elgesį kelyje formuojasi stebint suaugusiuosius, todėl atsakingas vairavimas prasideda ne nuo pirmosios pamokos vairavimo mokykloje. Jis prasideda gerokai anksčiau – nuo to, kokį pavyzdį kelyje rodo jau vairuojantys žmonės.
